Visą pokalbį žiūrėkite lrytas.lt videonaujienose.
- Situacija tokia – rugsėjį nebus Šarūno Jasikevičiaus. Suprantu, kad kito tokio nėra, bet kas bus įžaidėjas?
- Na, situacija gana nauja ir neįprasta, bet, manau, kad mes ją išspręsime. Mes privalome ją išspręsti. Šiuo metu nesu pasiruošęs atsakyti, kaip tai bus padaryta, nes tik trečiadienį patys sužinojome, kad Šarūnas atsisakė.
Tarp kitko, atsisakė negalutinai. Šiuo metu gal jam taip atrodo, nes sezonas buvo įtemptas. Laimėti visi titulai, kūnas pavargęs, gal praeis kažkiek laiko ir Šarūnas pakeis savo sprendimą. Jis yra vienas iš rinktinės lyderių, vienas iš tų žmonių, kuris už Lietuvą žaidžia su malonumu. Taip kad dar palaukime, neskubėkime.
- Rinktinėje vyksta kartų kaita – nelieka R.Šiškausko, D.Songailos, galbūt Š.Jasikevičiaus, o R.Kaukėnas pasakė savo sprendimą?
- Kiek žinau, Kaukėnas nepasakė „ne“. Ramūnui Butautui teko neseniai kalbėti su juo ir žaidėjas apie kažkokius „ne“ net negalvoja. Jis yra užtikrintas mūsų rinktinės narys.
- Tarp kviečiamų vis dar yra Arvydo Macijausko pavardė, bet, kaip suprantu, galimybių, kad jis žais už nacionalinę komandą, beveik nėra, nes nesibaigė jo teismai su „Olympiakos“.
- Taip. Situacija yra gana kebli vien dėl to, kad treniruotėje ar kur nors gavęs traumą jis prarastų šansus atgauti pinigus. Manau, kad suma yra gana įspūdinga. Tačiau nenorėčiau kalbėti vien apie pinigus. Jis patyręs tikrai daug sunkių traumų. Dirbant Sopote kartu su Tomu Pačėsu mes jį buvome pakvietę ir jis treniravosi su Kosausku. Labai uoliai, noriai ir per mėnesį jam pavyko įgyti labai gerą sportinę formą.
Po to vėl prasidėjo teismų maratonas. Manau, jeigu dabar kas nors išsispręstų teismuose, tai jo meistriškumas leistų pasirengti žaisti rinktinėje ir gerai žaisti.
- Jūsų, kaip buvusio profesionalaus krepšininko nuomone, dvejus metus nežaidus krepšinio galima apskritai kalbėti apie jį, kaip apie aukščiausio lygio krepšininką?
- Tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus. Priminsiu tokį pavyzdį, kai A.Sabonis nežaidė beveik dvejus metus, o po to jis padėjo iškovoti olimpinį auksą Seule. Aš mačiau Arvydą Sopote ir manau, kad galėtų, nes jis yra meistras ir savo darbo žinovas.
- Jūsų vadovaujama klubinė komanda pateko į Eurolygą, o rugsėjį jūs dar treniruosite rinktinę. Nieko tokio?
- Negerai, bet tai ką darysi. Esu
įsipareigojęs padėti Ramūnui Butautui ir būtent šiuo metu, kai
daugelis mūsų stipriausių krepšininkų palieka rinktinę. Nematau
nieko tragiško, bet gal šiek tiek nelaiku, nes neturime pamainos.
Nenorėčiau palikti Ramūno vieno, nors jis yra visiškai subrendęs
treneris. Manau, kad viską suderinsime su Vilniaus „Lietuvos ryto“
krepšinio klubo vadovybe.
- Jūsų asistentas Robertas
Kuncaitis taip pat yra rinktinės treneris, tai krepšininkai vieni
ruošis Eurolygai?
- Ne, Robertą paliksime su komanda.
Jeigu atvirai, norėčiau nuo pirmųjų dienų būti su klubu, nes
Eurolyga yra stipriausias turnyras Europoje. Tuo labiau, kad mūsų
komandą papildys nemažai naujų žaidėjų, kuriuos reikia
pajausti, suprasti. To neįmanoma padaryti per savaitę dvi. Kuo
daugiau galėčiau skirti laiko klubui, tuo būtų geriau, bet yra
taip, kaip yra.
- Jūs labai greitai komplektuojate
komandą naujam sezonui. Jau ramu dėl ateities?
- Dar turime problemų su įžaidėju.
Bet vedamos derybos, yra keli pasiūlymai. Jei mums pavyktų greitai
sukomplektuoti ekipą, tai būtų ideali situacija. Bent aš taip
įsivaizduoju klubo darbą. Gali išeiti atostogų, žinodamas visus
savo žaidėjus. Tai yra didelė paspirtis treneriams.
- Kalbate apie klubo ūkį ir aš
iškart prisimenu šio sezono Kauno „Žalgirį“. Ar jūs, kaip
buvęs šios komandos žaidėjas, dedate vilčių į naująjį
savininką?
- Visų pirma, džiugu, kad žmonės
atėjo paremti. Situacija nėra gera. Manau, kad žmogus, kuris
perėmė visas skolas, nedarė to chaotiškai, o apsiskaičiavo,
žino, ko nori. Aš Romanovo labai gerai nepažįstu, kelis kartus
teko kalbėtis. Žmogus – galvotas, manau, kad priims gerus
sprendimus.
Tuo labiau, kad tokiai komandai kaip
„Žalgiris“ mes neturime teisės leisti išnykti. Manau, kad
„Žalgiris“ susitvarkys. Bus bėda, jeigu vėl susirinks tuo
pačius žmones, kurios kažkada atleido.
- Ką turite galvoje?
- Kiek girdėjau, norima grąžinti
tuos žmones, kurie yra palikę klubą. Pavardžių nenorėčiau
sakyti. Mes vėl niekur nepasislenkame, vėl ta pati virtuvė, tos
pačios bėdos. Bet šiuo metu aš kitame klube, aš rinktinėje.
Manau, kad jie susitvarkys.
- Matau ant jūsų rankos LKL
čempionų žiedą. Ar jau išgėrėte visą alų, kurį žadėjote
išgerti laimėjęs šį trofėjų?
- Buvau pasiryžęs išgerti daugiau
alaus, bet, matyt, amžius savo daro. Po kelių dienų, susitikimų
su draugais ne viskas vyko taip, kaip planavau. Nėra laiko, yra
darbų, kuriuos turiu atlikti. Bet aš alui niekada nesakau ne.
- Praėjus kuriam laikui jau turbūt
apsipratote su mintimi, kad šiemet laimėjote viską, ką įmanomą
laimėti?
- Jeigu kitą sezoną mes viską
pralošime, tai prisiminsime šitą sezoną, kai laimėjome viską.
Šiuo metu mes dar neįvertinome visko, ką padarėme. Tai suprasime
po 5 ar 10 metų, kai bus sunku.
- Antro tokio sezono gali tekti
laukti labai ilgai, ar ne?
- Nesu orų prognozių vedėjas. Mes
stengsimės viską pakartoti, bet laimėti titulus yra sunku, o
apginti juos yra dvigubai sunkiau.