Laikyti gimtosios kalbos brandos egzaminus Airijoje gali imigrantai iš daugelio šalių. Dažnai jis pasirenkamas vietoj airių kalbos egzamino, kuris airiams moksleiviams yra privalomas. Šįmet A lygio lietuvių kalbos brandos egzaminas vyks pirmadienį, birželio 8-ąją.
Tikisi pagerinti atestatą
Neoficialiais duomenimis, Airijoje mokyklas lanko nuo 10 iki 20 tūkst. lietuvių vaikų. Praėjusiais mokslo metais lietuvių kalbos brandos egzaminą rinkosi 131 abiturientas, prieš tai - 61.
Moksleiviai renkasi egzaminą tikėdamiesi nesunkiai pagerinti brandos atestatą. Tačiau, kaip rodo rezultatai, tai pavyksta toli gražu ne visiems. Pernai egzaminą aukščiausiais balais (nuo 90 iki 100 proc.) išlaikė vos 8,4 proc. moksleivių, o prieš tai tokių tebuvo vos 1,6 procento.
Minimaliai patikrina žinias
Praėjusių mokslo metų egzamino užduotys buvo parengtos pagal dienraščio „Lietuvos rytas“ straipsnį. Per tris valandas moksleiviai turėjo perskaityti tekstą, paaiškinti, ką reiškia žodžiai „klierikas“, „resursai“, „humanitariniai mokslai“, posakių „protų nutekėjimas“, „krimsti mokslus“ prasmę. Taip pat pasirinkus vieną iš dviejų pasiūlytų temų jiems reikėjo parašyti 300 žodžių rašinėlį.
Pasak Vilniaus pedagoginio universiteto Lituanistikos fakulteto dekanės prof. dr. Vilijos Salienės, Airijoje laikomo A lygio lietuvių kalbos brandos egzamino užduotys yra panašaus tipo kaip ir Lietuvoje, tik, be abejo, lengvesnės, o tekstai - socialinės tematikos: „Gal Airijoje to ir pakanka, bet Lietuvoje – tikrai nepakaktų“.
V.Salienės teigimu, tokios užduotys atskleidžia pagrindinius lietuvių kalbos skaitomo teksto suvokimo ir rašymo gebėjimus. Jos gali patikrinti tik minimalų tam tikro amžiaus mokinio, gyvenančio ne gimtosios kultūros kontekste, raštingumą.
Per egzaminą - šokas
„Nors egzamino užduotys nėra sunkios, moksleiviams jos sudėtingos, nes jie nesimokė lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos, nerašė rašinėlių, ką darė jų bendraamžiai Lietuvoje“, - aiškino Airijos lietuvių bendruomenės administracijos direktorius dr. Arūnas Teišerskis. - Jeigu vaikas Airijoje gyvena trejus ar ketverius metus ir lanko tik airišką mokyklą, jis ne tik neišmoksta lietuvių kalbos kurso, kuris dėstomas Lietuvoje, bet ir praktiškai visiškai užmiršta rašybą”.
Dažnai manoma, kad lietuvių kalbos egzaminas bus lengvas ir jam net nesiruošiama, tad gavus užduotis ne vieną abiturientą ištinka šokas. Norint egzaminą išlaikyti, reikia ne tik suprasti skaitomą tekstą, bet ir sklandžiai dėstyti savo mintis, mokėti taisyklingai rašyti.
„Paaiškinti, ką reiškia žodis „klierikas“ arba posakis „protų nutekėjimas“ gali būti sudėtinga ne tik moksleiviams. Kažin, ar tai paaiškintų ir visų tų vaikų tėvai, nes buitinėje kalboje tokie žodžiai paprastai nevartojami“, - kalbėjo dr. A.Teišerskis.
Nederina su ministerija
Kaip patikino Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyrius vyriausioji specialistė Danutė Kolesnikova, Airijos valstybinė egzaminų komisija nei rengdama lietuvių kalbos egzamino užduotis, nei jas vertindama į ministeriją nesikreipia, tačiau jų iniciatyva sudaryti sąlygas lietuviams laikyti gimtosios kalbos egzaminą yra sveikintina.
Kokiais reikalavimais vadovaujantis Airijoje rengiamos lietuvių kalbos egzamino užduotys ir kaip jos vertinamos, nepavyko sužinoti ir lrytas.lt. Šis egzaminas gali pridėti balų stojant į aukštąją mokyklą Airijoje ar Didžiojoje Britanijoje, tačiau jeigu su airišku brandos atestatu, kuriame bus įrašas apie išlaikytą lietuvių kalbos egzaminą, norima studijuoti Lietuvoje, vis tiek reikės laikyti lietuvių kalbos įskaitą.
Atsakomybę permeta mokykloms
Užsienyje lietuvių kalbos mokymo ir puoselėjimo funkcija priskiriama savaitgalinėms lituanistinėms mokykloms. Joms atsakomybę už gimtosios kalbos žinias noriai permeta ne tik tėvai, bet ir valstybinės institucijos.
Airijoje veikia septynios savaitgalinės lituanistinės mokyklos, jas lanko beveik 500 vaikų. Dublino „4 vėjų“ mokykloje per savaitgalį vyksta trys lietuvių kalbos pamokos. Per metus vaikai turi maždaug šimtą pamokų – tai beveik pusė pamokų laiko, kuris skiriamas lietuvių kalbai Lietuvos mokyklose.
„Tačiau yra mokyklų, kuriose per savaitgalį būna tik viena pamoka. Be to, ne visos gali pasigirti pedagoginį išsilavinimą turinčiais mokytojais, trūksta kvalifikacijos kėlimo kursų, metodinės medžiagos“, - pabrėžė dr. A.Teišerskis.