BNS kalbinti politologai sakė, jog ir Lietuvoje, ir kitose Europos
Sąjungos (ES) valstybėse rinkėjų vangumą lemia tai, kad žmonės neįžvelgia,
ką realiai gali pakeisti europarlamentarai, o į EP siekia patekti ne patys
žinomiausi politikai.
„Siunčiami antrojo rango politikai į instituciją, kur jų įtaka bus
nepaprastai maža“, - BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir
politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Kęstutis Girnius.
Anot politikos apžvalgininko, mažas rinkėjų aktyvumas turėtų būti
palankus didžiosioms partijoms, turinčioms gilesnes tradicijas.
„Ištikimiausias elektoratas yra tas, kuris ateina balsuoti beveik bet
kada. Tie, kurie neturi tvirtų politinių nuostatų, tikrai nematys reikalo“, - sakė K.Girnius.
Rytų geopolitikos studijų centro direktorius Laurynas Kasčiūnas pritaria,
kad EP rinkimai pritrauks tik patį ištikimiausią elektoratą.
„Tai bus pačio tvirčiausio elektorato išbandymas, rinkimai parodys
rinkėjų branduolį“, - BNS sakė politologas.
L.Kasčiūno teigimu, ES nesugeba pademonstruoti, kad EP yra svarbi
institucija, o patys rinkimai tampa „veteranų išvažiavimu į užtarnautą
poilsį“.
Politikos ekspertai taip pat sakė itin kritiškai vertinantys rinkimų
kampaniją.
„Per televiziją visos diskusijos yra tokios nuobodžios, kad atgrasu. Kai
pamatau tokią agitacinę laidą, einu knygą skaityti“, - sakė K.Girnius.
L.Kasčiūnas savo ruožtu pažymėjo, kad rinkimų kampanijoje politikai
akcentavo nacionalinius klausimus, kurių europarlamentarai iš esmės negali
išspręsti.
„Nebuvo daug diskusijų, kokios ES ateities nori Lietuva - federacijos ar
laisvų tautų Europos. Apie viziją beveik nebuvo kalbėta“, - sakė
L.Kasčiūnas.
Lietuvos gyventojai sekmadienį rinks 12 europarlamentarų. Visoje ES
daugiau nei 375 mln. rinkėjų išrinks 736 EP narius. Lietuvoje rinkimuose
dalyvauja 15 partijų.