Nos balsavimo apylinkės užsidaro 20 val., o dėl prognozuojamo mažo
rinkėjų aktyvumo kai kuriose apylinkėse balsavimo rezultatai gali būti
žinomi jau apie 21 val., jų skelbti nebus galima.
Pagal įstatymą, pranešti išankstinius rinkimų rezultatus galima ne
anksčiau, negu baigiasi balsavimas rinkimuose visose Europos Sąjungos
valstybėse narėse, t.y. iki sekmadienio 23 val. jų viešai skelbti nebus
galima.
„Pirmieji rezultatai, manau, jau bus apie 21 valandą, o apie 23-ią - iš
daugumos apylinkių. Bet pirmųjų rezultatų skelbti negalėsime, nes įstatymas
draudžia tą daryti, kol nesibaigs balsavimas visoje Europos Sąjungoje, iki
23 valandos“, - BNS penktadienį sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK)
pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
Rinkimų į Europos Parlamentą (EP) įstatymas numato, jog išankstinius
rinkimų rezultatus gali pranešti tik Vyriausioji rinkimų komisija. Jeigu
savivaldybės rinkimų komisija perdavė rinkimų rezultatų visose rinkimų
apylinkėse išankstinius duomenis, VRK turi nedelsdama parengti pranešimą
visuomenės informavimo priemonėms. Šis pranešimas pirmiausiai skelbiamas
internete, bet ne anksčiau, negu baigiasi balsavimas rinkimuose visose
Europos Sąjungos valstybėse narėse.
Iki Vyriausiosios rinkimų komisijos pranešimo paskelbimo visuomenės
informavimo priemonių atstovams draudžiama vaizdo ar garso įrašymo technika,
žodžiu, raštu ar kitaip skleisti informaciją apie balsų skaičiavimo ar
rinkimų rezultatus.
Pirmieji rinkimų rezultatai į EP paaiškės naktį, tačiau gali būti, kad
tikslus skaičius, kaip partijos pasiskirstys mandatus, bus žinomas tik
pirmadienį vidurdienį, suskaičiavus iš užsienio gautus balsus.
Pirmumo balsai, lemiantys, kurios personalijos užims pirmąsias sąrašo
vietas, Z.Vaigausko teigimu, iš viso gali būti žinomi arba pirmadienį apie
pietus, arba net antradienį.
Lietuvoje sekmadienį antrą kartą vyks rinkimai į Europos Parlamentą.
Lietuvoje rinkimuose dalyvauja 15 partijų, renkama 12 europarlamentarų.
Partijos kandidatų sąrašas dalyvauja skirstant mandatus, jei už jį
balsuoja ne mažiau kaip 5 proc. rinkėjų.
Jei 5 proc. barjerą perkopusių partijų surinktas bendras balsų skaičius
nesiekia 60 proc. nuo visų balsavusių rinkėjų, teisę dalyvauti skirstant
mandatus papildomai įgyja kandidatų sąrašas, už kurį balsavo daugiausiai
rinkėjų. Jei ir tuomet bendra balsų suma nepasiekia 60 proc. nuo visų
balsavusių rinkėjų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja ir kiti
sąrašai, tol, kol pasiekiamas 60 proc. balsų skaičius.
Mandatai kandidatų sąrašams paskirstomi pagal tai, kiek balsų gavo
kiekvienas jų. Viename sąraše kandidatai gauna mandatus ta eilės tvarka,
kuri sudaroma pagal rinkėjų paduotus pirmumo balsus.
Rinkimai į naujos kadencijos 736 vietų EP visoje Europoje vyksta 2009
metų birželio pradžioje.
Pirmą kartą savo atstovus į EP Lietuva rinko 2004 metų rinkimuose, tuomet
rinkimuose dalyvavo 48,38 proc. rinkėjų, mandatus pasidalino 6 partijos iš
12 dalyvavusių partijų ir koalicijų.