Kai kurie gyventojai prisipažino, kad už balsą vienai partijai jiems pažadėtas atlygis, taip pat ir alkoholis. Nei Vyriausioji rinkimų komisija, nei prokurorai nieko įtartino nepastebėjo.
Vietos gyventojų teigimu, rinkimų išvakarėse Lavoriškių seniūnas Janas Krasovskis už balsus Lietuvos lenkų rinkimų akcijai žadėjo dosniai atsidėkoti. Nepanorusi į kamerą kalbėti moteris sako, seniūnas žadėjęs ir alkoholio ir pinigų.
Moteris negalėjo nuslėpti, kad tinkamai balsavę žmonės buvo vaišinami alkoholiu: „Buvo pažadėtas alaus butelis, žadėjo vaišinti ir degtine. Balsavę žmonės eidavo už parduotuvės ir gaudavo atitinkamą porciją. Tai balsuoti ėjo ir socialiai remtini, ir tokie, kurie galbūt niekada nevaikšto balsuoti. Jie tiesiog ėjo, kad gautų sau kažką naudingo“.
Kai kurie balsavusieji po vaišių sunkiai galėjo žodį ištarti ir rišliai kalbėti. Vietinių teigimu, mašina su vaišėmis rinkėjų laukė paslėpta už parduotuvės.
Bet pamatęs filmavimo kamerą mašinos vairuotojas balsuotojus paliko sausomis gerklėmis.
Ką nors paaiškinti vengė ir Lavoriškių seniūnas Jan Krasovski, sekmadienį pastebėtas važinėjantis tarp seniūnijos ir parduotuvės.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje deklaruoja transporto reikmėms apmokėti išleidusi daugiausia - net 390 tūkst. litų. Vien Lavoriškių seniūnijoje balsuoti žmonės buvo vežami dešimtimis mašinų. Nors rinkimų dieną legaliai žmones vežti galėjo tik vienas geltonas autobusiukas, per porą kartų atvežęs vos keliolika žmonių.
Politologai pastebi, kad aktyvūs Lietuvos lenkų rėmėjai gali dovanoti savo partijai bilietą į Briuselį. Naujienų agentūra BNS pakalbino kelis politikos ekspertus. Anot jų, rinkėjų pasyvumas taip pat gali
būti naudingas stabilų elektoratą turinčiai Tėvynės sąjungai - Lietuvos
krikščionims demokratams (TS-LKD) bei partijai „Tvarka ir teisingumas".
„Šiemet itin didelis aktyvumas yra lenkų gyvenamuose rajonuose.
Nenustebčiau kad tuo pasinaudotų LLRA ir galėtų gauti bent vieną mandatą", -
sekmadienio vakarą BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Tomas Janeliūnas.
„LLRA labai aktyviai dirba savo rajonuose, todėl jie gali turėti pirmą
parlamentarą EP", - pritarė Rytų geopolitikos studijų centro direktorius
Laurynas Kasčiūnas.
Valandai iki rinkimų pabaigos gauti duomenys rodo, kad aktyviausiai balsavo Šalčininkų (30,19 proc.), Vilniaus (25,51 proc.) bei Anykščių (20,11 proc.) rajonų rinkėjai, mažiausiai aktyvūs rinkėjai Visagine (7,65 proc.).
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis teigia, kad dar nežino, ar
pats vyktų dirbti į Europos Parlamentą, jeigu jo partija iškovos vietų.
LLRA sąraše V.Tomaševskis yra pirmas. Žiūrėkite pokalbį su V.Tomaševskiu.
Antru numeriu įrašyta Rusų aljanso narė, buvusi parlamentarė Irina Rozova, trečiuoju - LLRA
atstovas Gabrielis Janas Mincevičius.
Politologų teigimu, mažas aktyvumas taip pat turėtų būti palankus TS-LKD
ir partijai „Tvarka ir teisingumas", ypač atsižvelgiant į tai, kad jos
sąrašo viršuje yra partijos vadovas, pašalintasis prezidentas Rolandas
Paksas. Rinkėjų pasyvumas, anot politologų, mažiau palankus gali būti
liberalų partijoms - Liberalų sąjūdžiui bei Lietuvos liberalų ir centro
sąjungai.
„Mažas aktyvumas yra mažiau palankus liberalų partijoms. Nors Liberalų
sąjūdžio rinkimų kampanija buvo gana nebloga, manau, kad jie svyruos ant
ribos", - sakė L.Kasčiūnas.
Politologo teigimu, Viktoro Uspaskicho vadovaujama Darbo partija taip pat
turi galimybių iškovoti bent vieną mandatą.
Pasak T.Janeliūno, Socialdemokratų partija turi galimybių neblogai
pasirodyti rinkimuose, bet jiems koją pakišti gali partijoje vykstanti
„kartų kaita".