„Prisikėlėliai“ po fiasko Europos Parlamento rinkimuose gali išsiskirstyti (dar papildyta)

„Tautos prisikėlimo partijos rezultatas po vakar įvykusių rinkimų į Europos Parlamentą yra toks, kokį prognozavome ir kokio tikėjomės", - sako partijos pirmininkas Arūnas Valinskas. "Sumušėme visus rekordus pagal populiarumo praradimo tempus ir esame patys dėl to kalti", - teigė S.Stoma pirmadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje.

TPP narys sakė, jog po šių rezultatų partija turi dvi galimybes: arba keistis, arba išsiskirstyti, kuris variantas yra realesnis S.Stoma neprognozuoja.

"Arba pripažįstame, kad esame pribaigti, arba suvokiame, iki ko esame nusiritę. (...) Mes gavome kuolu per galvą, jeigu mes suprasime, už ką gavome, tai dar yra šioks toks šansas atsikelti. Jei nesuprasime, tai manau, kad geriausia išeitis būtų išsiskirstyti. Mūsų frakcija Seime šiuo metu yra atsidūrusi tarsi beorėje erdvėje. Mes neturime pamato, į ką galėtume atsiremti, neturime funkcionuojančios partijos, skyrių ir mūsų sprendimai priklauso tik nuo politinio elito konjunktūros", - kalbėjo S.Stoma.

Pasak "prisikėlėlio", partija krito į apatijos duobę po pakartotinio suvažiavimo. "Mūsų pirmininkas nepasirašė naujų partijos įstatų, byla atsidūrė teisme, ir iš esmės mūsų partija yra jau porą mėnesių paralyžiuota. Neaišku, kas ją valdo, kas už ką atsako, kas priima sprendimus", - sakė S.Stoma.

Nuo atsakymo į klausimą, ar Arūnas Valinskas po šių rinkimų bus verčiamas iš partijos vadovo posto, S.Stoma išsisuko. "Sunku pasakyti. Labai kietai paklausėte. Situacija yra juridiškai labai kebli, kad būtų galima ką nors padaryti. Bandysime apeliuoti į sveiką protą, į politinę nuovoką, kad mes turime priimti sprendimus ir išeiti iš apatinės situacijos. Manau, nėra normalu, kai partijos pirmininkas visai žiniasklaidai sekmadienį ryte pasako, kad už partiją nebalsuos", - sakė S.Stoma.

Pasak jo, partija patyrė fiasko, nes ja nusivylė rinkėjai, kurie ja pasitikėjo per Seimo rinkimus. "Į Seimą mus rinko modernūs permainų norintys žmonės, bet jie to nesulaukė, ir natūralu , kad liko visai nuvilti", - sakė S.Stoma.

A.Kubilius liberalų ir A.Valinsko partijas ragina vienytis

Valdančiosios Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos vadovas, premjeras Andrius Kubilius ragina koalicijos partnerius - dvi liberalų partijas ir Seimo pirmininko Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partiją (TPP) - sekti centro dešiniųjų pavyzdžiu ir vienytis į stiprų politinį bloką.

Anot ministro pirmininko, tokio žingsnio būtinybę rodo ir EP rinkimų rezultatai, kuriuose reikiamo barjero neperžengė nei Artūro Zuoko vadovaujami liberalcentristai, nei TPP, o Eligijaus Masiulio Liberalų sąjūdis laimėjo vieną mandatą.

„Manau, kad liberalioms partijoms - turiu omenyje Liberalų ir centro sąjungą, Liberalų sąjūdį ir Arūno Valinsko TPP - reikia galvoti apie vienijimąsi“, - spaudos konferencijoje pirmadienį sakė A.Kubilius.

Premjero nuomone, Lietuvoje turėtų susiformuoti trys pagrindiniai ideologiniai partiniai blokai.

„Lietuvoje turi susiformuoti konsoliduoti trys pagrindiniai ideologiniai partiniai blokai, besivienijantys į vieną politinį darinį. Centro dešinieji mes tą padarėme, TS-LKD yra toks vienijantis blokas. Dėl kairiųjų - nežinau, kokie socialdemokratų laukia iššūkiai, įvairiai galima spėlioti“, - sakė A.Kubilius.

Sekmadienį vykusiuose EP rinkimuose TS-LKD sulaukė 26 proc. rinkėjų paramos ir turėtų gauti 4 mandatus EP.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija surinko 18,14 proc. atėjusių balsuoti piliečių balsų ir turės 3 savo atstovus.

Trečioje vietoje likusi partija „Tvarka ir teisingumas“ gavo 11,93 proc. balsų ir gali tikėtis 2 europarlamentarų mandatų.

Po vieną mandatą turėtų gauti Darbo partija (8,59 proc. rinkėjų balsų), Lietuvos lenkų rinkimų akcija (8,25 proc.) ir Liberalų sąjūdis (7,15 proc.).

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo apie galimą jungimąsi su liberalcentristais, bet ne su Seimo pirmininko Arūno Valinsko vadovaujama Tautos ir prisikėlimo partija (TPP).

Apie šių trijų partijų jungimąsi, kaip reikalingą liberaliųjų jėgų konsolidavimąsi, prakalbo konservatorių vadovas premjeras Andrius Kubilius.

„Kol kas man sudėtinga identifikuoti Tautos prisikėlimo partijos politines preferencijas ir ideologiją kairės-dešinės politinių jėgų spektre. Todėl aš tikrai nemanau, kad partijos turi jungtis kažkokiais konjunktūriniais sumetimais, manau, kad jos pirmiausia turi jungtis idėjų ir vertybių pagrindu. Šia prasme sudėtingai matyčiau Tautos prisikėlimo partijos partijos dalyvavimą tokiame plačiame darinyje", - kalbėjo E.Masiulis.

Tuo metu rinkimų rezultatai, anot jo, rodo, kad su Artūro Zuoko vadovaujama Liberalų ir centro partija jungtis būtų prasminga. Liberalų lyderio teigimu, jo partija ir liberalcentristai kaip viena politinė jėga galėtų dalyvauti jau po dvejų metų vyksiančiuose savivaldybių rinkimuose.

„Tai - netolimos ateities klausimas. Vakarykščiai rezultatai parodė, kad visiems būtų geriau - ir rinkėjams liberaliai orientuotiems, ir partijoms, kad savivaldybių rinkimuose po dvejų metų būtų viena stipri liberalų partija Lietuvoje", - teigė E.Masiulis

Tačiau liberalsąjūdiečiai kelia sąlygą - turi įvykti Liberalų ir centro partijos vadovybės „pokyčiai" - pageidaujama, jog būtų pakeistas A.Zuokas.

„Laukiame pokyčių - jei įvyks, kalbant apie vadovybės paskeitimą, matome geras galimybes artėti į vienos partijos atsiradimą", - sakė E.Masiulis.

Jis kol kas neprognozavo, kada gali įvykti partijų susijungimas ir kas galėtų būti susivienijusios politinės jėgos vadovas.

E.Masiulis sakė esąs patenkintas rinkimų į Europos Parlamentą rezultatais - jo vadovaujama politinė partija „pasiekė tikslą pratęsti europarlamentinės partijos veiklos tradicijas".

„Mūsų pasirinktas sprendimas - kad pirmą sąrašo numerį pasiūlėme Leonidui Donskiui - pasiteisino, nes partijos vadovybė darbuojasi Vyriausybėje, ir būtų buvę nesąžininga ir nekorektiška kandidatuoti partijos vadovybei", - Liberalų sąjūdžio sėkmę aiškino E.Masiulis.

Anot jo, pirmuoju numeriu partijos sąraše įrašytas L.Donskis, jei pagal rinkėjų reitingavimą pateks į EP, jungsis į Liberalų demokratų frakciją ir greičiausiai dirbs mokslo ir kultūros politikos srityse.

Kalbėdamas apie katastrofiškai žemą rinkėjų aktyvumą šiuose rinkimuose, liberalų vedlys teigė, kad jo partija „dės visas pastangas, kad artėjančiuose savivaldybių rinkimuose piliečiai turėtų galimybes pasinaudot elektroniniu balsavimu".

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus rinkėjų balsus 2034 rinkimų apylinkėse iš 2035, EP rinkimus Lietuvoje laimėjo valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Surinkusi 26 proc. balsų, ši partija gali tikėtis 4 mandatų EP.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija, surinkusi 18,14 proc. atėjusių balsuoti piliečių balsų, greičiausiai EP turės 3 savo atstovus. Partija „Tvarka ir teisingumas" gavo 11,93 proc. balsų ir gali tikėtis 2 europarlamentarų mandatų.

Po vieną mandatą turėtų gauti Darbo partija (8,59 proc. rinkėjų balsų), Lietuvos lenkų rinkimų akcija (8,25 proc.) ir Liberalų sąjūdis (7,15 proc.).

Būsimos kadencijos 736 vietų EP Lietuva turės 12 atstovų.

Rinkėjų aktyvumas per šiuos rinkimuose buvo rekordiškai žemas. Savo valią pareiškė 20,90 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių.