Kai prieš penkerius metus į Europos Komisiją Lietuvos deleguota Dalia
Grybauskaitė buvo išrinkta šalies prezidente, valdančioji koalicija ėmė
svarstyti ir ieškoti, kas galėtų tapti naujuoju eurokomisaru, rašo „Kauno
diena“.
2004 metais D.Grybauskaitę delegavo tuometė Vyriausybė, vadovaujama
Algirdo Brazausko. Tada Vyriausybėje reikėjo tik priimti nutarimą „Dėl
Lietuvos kandidato į Europos Komisijos narius“ su jame įrašyta kandidato
pavarde.
Kandidatūros formaliai nereikėjo derinti nei su prezidentu, nei su Seimu,
nors A.Brazauskas tada atsiklausė valstybės vadovo Valdo Adamkaus nuomonės,
ar D.Grybauskaitė tinkama deleguoti į Europos Komisiją. V.Adamkus atsakė
teigiamai, nors tai ir nebuvo įforminta jokiais teisiniais dokumentais.
Šįkart paskirti eurokomisarą bus kur kas sunkiau. Vien Vyriausybėje
priimto nutarimo nebepakaks. 2004-ųjų vėlyvą rudenį pataisytame Seimo
statute numatyta, kad dėl Lietuvos deleguojamo Europos Komisijos nario
kandidatūros nuomonę turės išsakyti ir parlamentarai.
Tai reiškia, kad šią kandidatūrą, suderinusi su prezidentu, Seimui turės
pateikti Vyriausybė, o parlamentarai balsuodami apsispręs, ar jai pritarti.
Keturios valdančiosios partijos turės rasti kompromisinį kandidatą į
eurokomisarus. Priešingu atveju Seimas balsų dauguma gali atmesti
Vyriausybės pateiktą kandidatūrą, ir Europos Komisijos narys ir Lietuvos
nebūtų paskirtas.
Beje, eurokomisaro kandidatūrą dar reikės suderinti su Komisijos
prezidentu Jose Manueliu Barroso. Dėl deleguotų Europos Komisijos narių savo
žodį taria ir Europos Parlamentas.
Pasak darbo grupei, parengusiai Seimo statuto pataisas, vadovavusio
socialdemokrato Vytenio Andriukaičio, eurokomisaro skyrimo tvarka
nacionalinėje teisėje buvo derinama prie tuomet dar kurtos Europos
Konstitucijos, kuri numatė, kad Komisijos nario kandidatūrai turi pritarti
ir Europos Parlamentas.
Europos Konstitucija ratifikuota nebuvo, ją pakeitė kiek modifikuota
Lisabonos sutartis, šios ratifikavimo procesas taip pat įstrigo. Tačiau
Europos Parlamentas savo nuomonę dėl komisarų kandidatūrų išsako, o nuo šiol
išsakys ir Seimas.
Tiesa, nė vienoje kitoje ES valstybėje parlamentas nesikiša skiriant
Europos Komisijos narius. Visur tai palikta vyriausybių prerogatyvai. Seimo
pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Česlovas
Stankevičius tvirtino dar nežinąs, kada Lietuvos parlamente galėtų būti
svarstoma naujojo eurokomisaro kandidatūra. Pasak jo, tai galėtų būti
padaryta tik tada, kai valdančiojoje keturių partijų koalicijoje ir jos
sudarytoje Vyriausybėje būtų sutarta dėl visoms partijoms tinkamo
pretendento.
„Tai gali įvykti ir per artimiausias kelias savaites, ir tik po kelių
mėnesių. Priklausys nuo to, kaip seksis tartis“, - teigė Č.Stankevičius.
Kita vertus, Europos reikalų komiteto vadovas neatmetė galimybės, kad
Seimo statutas gali būti pakoreguotas, eurokomisaro skyrimą paliekant tik
Vyriausybės kompetencijai.
„Dėl to dar nebuvo diskutuota, bet tokios galimybės neatmesčiau, nes
speciali darbo grupė rengs esmines statuto pataisas, kurias Seimui pateiks
rudenį. Tarp tų pataisų gali būti ir pakoreguota Europos Komisijos nario
skyrimo procedūra“, - sakė Č.Stankevičius.
olitologas Gediminas Vitkus prognozuoja, kad Seime užvirs politiniai
žaidimai - kieno pasiūlytas politikas užims šį svarbų postą. Jeigu šie
ginčai užtruks, Lietuva gali gana ilgai neturėti savo atstovo Europos
Komisijoje.
Valdančioji koalicija skelbė, kad naujojo eurokomisaro klausimas bus
svarstomas tuoj po Europos Parlamento rinkimų. Tad jau šią savaitę gali būti
pradėta derinti kandidatūra.
Tarp galimų pretendentų į eurokomisarus minėti užsienio reikalų ministras
Vygaudas Ušackas, finansų ministras Algirdas Šemeta, Seimo narys Petras
Auštrevičius, europarlamentarės Laima Andrikienė ir Ona Juknevičienė.