Lyderiai išlaikė pirmąsias vietas kandidatų sąrašuose į EP (atnaujinta, 8 video, nuotraukos)

Vienintelis pasikeitimas - rinkėjai iš trečios vietos Socialdemokratų partijos sąraše išstūmė parlamentarę Birutę Vėsaitę, šią poziciją po reitingavimo užima Seimo narys Zigmantas Balčytis.

Į europarlamentaro mandatą pretenduoja keturi Seimo nario mandatą turintys politikai.

Tris mandatus laimėjusios Lietuvos socialdemokratų partijos pirmosiose pozicijose - Seimo narė Vilija Blinkevičiūtė, dabartinis europarlamentaras Justas Vincas Paleckis bei Z.Balčytis.

V.Blinkevičiūtei išvykus į EP ją Seime pakeistų po parlamento rinkimų pirmoji ties riba likusi Marija Aušrinė Pavilionienė. Tuo metu Šilalės-Šilutės vienmandatėje apygardoje išrinktam Z.Balčyčiui nusprendus tapti europarlamentaru, čia teks rengti pakartotinius rinkimus.

Vieną EP mandatą laimėjusios Darbo partijos kandidatų į EP sąraše pirmoje vietoje - partijos lyderis, parlamentaras Viktoras Uspaskichas. Kadangi V.Uspaskichas į Seimą išrinktas daugiamandatėje apygardoje, jo vietą užimtų pirmasis sąraše tarp nepatekusių į Seimą eksparlamentaras Jonas Pinskus.

Vieną mandatą EP gavusios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderiui Valdemarui Tomaševskiui nusprendus Seimą keisti į Europarlamentą, turėtų būti rengiami pakartotiniai rinkimai Vilniaus-Šalčininkų apygardoje. Šioje vienmandatėje apygardoje V.Tomaševskis išrinktas Seimo nariu.

Tuo metu kitų Seimo frakcijų sudėties EP rinkimai nekoreguos - jų sąrašų pirmosiose pozicijose parlamentarų nėra.

Daugiausia mandatų laimėjusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašo viršuje suskaičiavus pirmumo balsus liko dabartiniai europarlamentarai Vytautas Landsbergis, Laima Liucija Andrikienė, taip pat - Algirdas Saudargas, Radvilė Morkūnaitė.

Į Briuselį dirbti vyks ir partijos „Tvarka ir teisingumas" kandidatų sąraše pirmieji buvę nušalintasis prezidentas Rolandas Paksas bei eksmeras Juozas Imbrasas.

Liberalų sąjūdis pirmąją poziciją sąraše skyrė filosofui Leonidui Donskiui. Po reitingavimo jis liko ten pat.

Rinkėjų aktyvumas per šiuos rinkimuose buvo rekordiškai mažas. Savo valią pareiškė 20,91 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių.

Rinkimai į naujos kadencijos 736 vietų EP įvyko visoje Europos Sąjungoje. Vyriausioji rinkimų komisija paskelbė išankstinius rinkimų į Europos Parlamentą (EP) balsavimo rezultatus. Suskaičiuoti balsai iš visų 2035 rinkimų apylinkių. Preliminarūs duomenys rodo, kad rinkimus laimėjo  Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai, surinkę 26,8 proc. balsų. Su tiek balsų jie gautų 4 mandatus (pirmieji rinkiminiame sąraše: Vytautas Landsbergis, Laima Andrikienė, Algirdas Saudargas ir Radvilė Morkūnaitė).

Antroje vietoje yra Lietuvos socialdemokratų partija, surinkusi 18,62 proc. balsų (3 mandatai, pirmieji sąraše įrašyti: Vilija Blinkevičiūtė, Justas Paleckis, Birutė Vėsaitė. Pirminiais duomenimis, Zigmantas Balčytis pakils į trečiąją poziciją). Trečioje - partija "Tvarka ir teisingumas" - 12,24 proc. (2 mandatai, pirmieji sąraše: Rolandas Paksas, Juozas Imbrasas), ketvirtoje - Darbo partija - 8,81 proc. (1 mandatas, pirmasis sąraše - Viktoras Uspaskichas).

Lietuvos lenkų rinkimų akcija - 8,46 (1 mandatas, pirmasis sąraše - Valdemaras Tomaševskis), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis - 7,35 proc. (1 mandatas, pirmasis sąraše - Leonidas Donskis). Kandidatų eilę sąrašuose galėjo pakoreguoti rinkėjai, kurių sprendimas paaiškės artimiausiu laiku. Seimo pirmininko A.Valinsko partija liko priešpaskutinėje vietoje. Už ją balsavo apie 5 tūkst. rinkėjų.

Pirmoji eilėje už EP durų liko Liberalų ir centro sąjunga. Artūro Zuoko partija nesulaukė pakankamai rinkėjų paramos - neperžengė 5 proc. barjero.

Sekmadienį 7 val. ryto šalyje atsidarė 2 tūkst. 35 rinkimų apylinkės. Balsavimas pasibaigė 20 valandą. Rinkimuose dalyvavo 20,91 proc. visų rinkimų teisę turinčių piliečių.

Pirminiais duomenimis, šie EP rinkimai yra patys pasyviausi per visą istoriją. Menki rezultatai ir visoje Europos Sąjungoje, ir pavienėse šalyse. Prancūzijoje prie balsadėžių atėjo 40,5 proc. rinkėjų, o Vokietijoje - 42,2 procento.

Preliminariais duomenimis, Europoje balsavo 43,01 proc. rinkėjų.

Aktyvumu kitas šalis aplenkė belgai (balsavo 91 proc.) ir Maltos rinkėjai (79 proc.). Latvijoje balsavo 53 proc. rinkėjų, o Estijoje - 43,2 proc. Slovakai pasižymėjo tokiu pat pasyvumu, kaip ir lietuviai  - prie balsadėžių atėjo apie 19 proc. rinkėjų.

Europos Parlamento rinkimų populiarumas mažėja per visus 30 metų - nuo 62 proc. 1979 metais iki 45,47 proc. 2004 metais.

Pastarąjį pusmetį Seimo bei prezidento rinkimuose balsavę rinkėjai pavargę nuo rinkimų, be to, europiniai reikalai žmonėms atrodantys tolimi ir mažiau aktualūs. Šios priežastys galėjo lemti itin mažą Lietuvos rinkimų aktyvumą sekmadienį vykusiuose rinkimuose į Europarlamentą, mano valdančiosios Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovas premjeras Andrius Kubilius.

Dar viena rinkėjų vangumo priežastis, Vyriausybės vadovo manymu, galėjo būti ir pakankamas žmonių pasitenkinimas dabartinės valdžios veiksmais. Esą rinkimuose neretai suaktyvėja vadinamieji protesto balsai, kurių šįkart būta mažiau.

„Kai kuriose šalyse tokie rinkimai labai dažnai tampa protesto prieš valdžią rinkimais, jei žmonės labai nusivylę ir supykę ant valdžios, tada aktyvumas padidėja. Lietuvoje to aktyvumo nebuvo labai didelio, tai ir to pykčio nebuvo labai daug", - žurnalistams sekmadienį kalbėjo A.Kubilius.

Kita vertus, TS-LKD pirmininkas pripažino, kad ryškiai smunkantis žmonių dalyvavimas ne tik europiniuose, bet ir nacionaliniuose rinkimuose turėtų tapti visos politinės bendruomenės rūpesčiu.

„Visa politinė bendruomenė turėtume pagalvoti, kodėl aktyvumas ir europiniuose, ir nacionaliniuose rinkimuose yra ryškiai sumažėjęs. Yra šalių, kur į tokias problemas reikia žiūrėti labai rimtai, ieškoma labai gilių sisteminių dalykų, pavyzdžiui, mokyklose aiškinant jaunimui ir apie partijas, ir apie rinkimus. Mes tai vengiame daryti, to pasekmes galbūt ir turime“, - svarstė A.Kubilius. 

Aktyviausiai balsavo Šalčininkų (30,19 proc.), Vilniaus (25,51 proc.) bei Rokiškio (17,29 proc.) rajonų rinkėjai, mažiausiai aktyvūs rinkėjai Visagine (7,65 proc.).

Medininkų žudynėmis kaltinamas K.Michailovas į EP neišrinktas

Medininkų žudynėmis kaltinamas Konstantinas Michailovas (anksčiau - Nikulinas) nebuvo išrinktas į Europos Parlamentą (EP) per rinkimus Latvijoje.

Lietuvos generalinė prokuratūra teismui jau yra perdavusi kaltinamąjį aktą, kuriame šiuo metu Lietuvoje suimtas K.Michailovas kaltinamas dalyvavęs Lietuvos pareigūnų Medininkų muitinės poste žudynėse 1991 metų liepos 31 dieną

Medininkų byloje pagrindiniai įtariamieji yra OMON smogikai.

Prokurorų teigimu, tyrimas dėl kitų įtariamųjų - taip pat buvusių omonininkų - būrio vado Česlavo Mlyniko ir šio būrio milicininkų Andrejaus Laktionovo ir A.Ryžovo - yra atskirtas ir tęsiamas toliau.

1991-ųjų liepos 31-osios rytą per žiaurų omonininkų išpuolį Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje buvo nužudyti Medininkų kelio poste budėję muitininkai Antanas Musteikis, Stanislovas Orlavičius, „Aro“ pareigūnai Algimantas Juozakas, Mindaugas Balavakas, kelių policijos darbuotojai Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas.

Rugpjūčio 2 dieną ligoninėje mirė sunkiai sužeistas policininkas Ričardas Rabavičius. Gyvas liko tik sunkiai sužeistas buvęs muitininkas Tomas Šernas.

Per tyrimą surinkti duomenys prokurorams leidžia įtarti, kad šį nusikaltimą padarė buvusios Sovietų sąjungos ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) smogikai iš Rygos.

Videonaujienose žiūrėkite reportažą

Žiūrėkite reportažą apie A.Zuoko partijos nesėkmę EP rinkimuose.

Žiūrėkite reportažą "L.Donskis: „Mano sukirpimo žmogus gali būti naudingas visai šaliai"

Žiūrėkite reportažą "V.Blinkevičiūtė: „Reiktų keisti rinkimų tvarką"

Žiūrėkite reportažą "Anot premjero A.Kubiliaus, žmonės gali būti pavargę nuo rinkimų"

Žiūrėkite reportažą "Europos Parlamento rinkimai - galimybė R.Paksui grįžti į politiką"

Žiūrėkite reportažą "Itin aktyvūs lenkiškų regionų rinkėjai į Briuselį gali išsiųsti savo atstovą"

Lietuva iš Baltijos valstybių Europos Parlamento rinkimuose balsavo vangiausiai.

Lietuvoje iki šiol mažesnio rinkėjų srauto sulaukta tik rinkimuose, vykusiuose ne visoje šalyje, o atskirose apygardose. Pavyzdžiui, 2003 metais, iš Seimo pasitraukus prezidento rinkimų nugalėtojui Rolandui Paksui ir jo komandai, o konservatoriui Vitui Matuzui nusprendus parlamentaro mandatą keisti į mero postą, keturiose vienmandatėse apygardose vykusiuose rinkimuose iš viso tesulaukta 13,84 proc. rinkėjų.

2004 metais Lietuvai pirmą kartą renkant savo atstovus į EP, sekmadienį iki 10 val. buvo balsavę 5,64 proc., 14 val. - 23,91 proc., 19 val. - 39,43 proc. rinkėjų. Iš viso EP rinkimuose tuomet dalyvavo 48,38 proc. rinkėjų.

Kur kas aktyviau rinkėjai balsavo ir prieš tris savaites rinkdami prezidentą. Prezidento rinkimuose iki 10 val. buvo balsavę 5,74 proc., 14 val. - 26,54 proc., 19 val. - 44,28 proc. rinkėjų, iš viso rinkimuose dalyvavo 51,76 proc. rinkėjų.

Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, toks aktyvumas - vienas mažiausių iki šiol užfiksuotų, rinkimams vykstant visoje Lietuvoje.

„Tai yra vienas iš mažiausių aktyvumų, kai yra visoje Lietuvoje balsavimas“, - sekmadienį Seime spaudos konferencijoje sakė Z.Vaigauskas. 

Europos Parlamento rinkimuose dalyvavo 15 partijų. Tai Tautos prisikėlimo partija, Partija „Frontas“, „Tvarka ir teisingumas“, Socialdemokratų partija, Žemaičių partija, Lietuvos centro partija, Liberalų sąjūdis, Lietuvos lenkų rinkimų akcija, Pilietinės demokratijos partija, Krikščionių konservatorių socialinė sąjunga, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija, Darbo partija, Tautinė partija „Lietuvos kelias“, Liberalų ir centro sąjunga, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga. 

Į 12 Lietuvai skirtų vietų Europos Parlamente pretendavo 265 kandidatai. 

Kandidatų reitingavimo rezultatus tikimasi sužinoti antradienį, birželio 9 dieną.

Galutinius rinkimų rezultatus Vyriausioji rinkimų komisija ketina paskelbti birželio 14 dieną.

Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas numato, kad partijos kandidatų sąrašas ar jungtinis kandidatų sąrašas gali gauti Europos Parlamento narių mandatų tik tuo atveju, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Galutinė kandidatų eilė kiekviename sąraše nustatoma pagal kiekvieno kandidato rinkimų reitingą.