„Rinkėjai visuomet teisūs, tačiau keista, kad partijos, sudarydamos kandidatų į EP sąrašus, atrodo, nepaisė nūdienos aktualijų ir svarbiausių naujo EP uždavinių, atspindinčių ekonomikos problemas – ūkio nuosmukį, finansų rinkų nestabilumą ir gyventojų pajamų mažėjimą. Labai gaila, kad tokiu svarbiu metu Lietuvai parlamente neatstovaus nei vienas stiprus ekonomistas, galintis realiai prisidėti prie svarbiausių dokumentų, lemsiančių Europos ūkio raidą artimiausiais metais, kūrimo“, - pažymėjo EP narė Margarita Starkevičiūtė.
EP rengiama labai daug svarbių sprendimų, lemsiančių finansų rinkų priežiūros ir ekonomikos valdymą. Tokios šalys kaip Lietuva ir šiaip yra mažiau palankioje situacijoje svarstant ekonominius klausimus, nes eurą įsivedusios šalys turi „Eurogrupę“, kuri turi galimybių vykdyti koordinuotą politiką.
„Manau, kad rimtas trūkumas yra Lietuvoje veikianti kandidatavimo į EP tvarka. Estijoje į parlamentą gali kandidatuoti nepriklausomi kandidatai, o Lietuvoje visi ekonominės politikos specialistai turi kandidatuoti politinių partijų sąrašuose. Sąraše vietą lemia vidinės partijos raidos aspektai, jų rinkiminė strategija, todėl, pavyzdžiui, ekonomistas Raimondas Kuodis, nors ir buvo laimėjusios rinkimus partijos sąraše, į EP nepateko. Partijos nepriklausomų kandidatų bijo, o visuomenė pavargo nuo partijų ir keršija šioms nedalyvaudama rinkimuose“, - mano M.Starkevičiūtė.
Ji teigė tikinti, kad Konstitucinis teismas priims atitinkamą sprendimą ir kituose EP rinkimuose jau galės dalyvauti nepriklausomi kandidatai.
Pasak europarlamentarės, Europos Parlamente pagrindinis darbas vyksta komitetuose.
„Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas, kuriame aš dirbau, priima daug svarbių dokumentų. Apie tris ketvirtadalius teisės aktų, kuriuos Lietuva įgyvendina finansinių paslaugų srityje, yra tiesiogiai perkeliami iš ES teisės aktų, kuriuos kuriant prisidėjo Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas“, - sakė M.Starkevičiūtė.