Ar aukštųjų technologijų slėniai paskatins Lietuvos ūkio mokslinę ir technologinę pažangą?
Apie tai – „Lietuvos ryto“ pokalbis su švietimo ir mokslo viceministre Nerija Putinaite.
- Iki 2013 metų ES Lietuvos mokslo slėniams skirs net 2 mlrd. litų. Sakoma, kad tiek lėšų šalies mokslas dar nėra regėjęs. Bet ar šie pinigai nebus iššvaistyti?
- Darysime viską, kas įmanoma, kad taip neatsitiktų. Pakvietėme užsienio ekspertų įvertinti padėtį ir pasiūlyti slėnių valdymo modelį.
Jie konstatavo – kol kas nėra sukurtas pinigų valdymo mechanizmas, neparengtas modelis, leisiantis realiai susieti mokslą ir verslą.
Užsienio ekspertai pasiūlė kelis galimus valdymo modelius.
Taip kilo idėja steigti verslo ir mokslo bendradarbiavimą koordinuojančią Lietuvos inovacijų ir technologijų agentūrą.
- Bet ši agentūra aktyviai pradės veikti tik 2011 metais, o ES pinigai į slėnius ateina jau dabar.
- Slėniai negali laukti. Jų veiklą prižiūrės Slėnių priežiūros taryba, kuri kontroliuos ir kaip naudojami mokslo pažangai skiriami ES pinigai.
- Tuomet kam reikalinga dar ir Inovacijų ir technologijų agentūra?
- Tai nebus dvi atskiros institucijos. Tiesiog prasilenkta laike – jau reikia priimti sprendimus, o agentūros dar nėra.
- Vadinasi, vėluojama?
- Anksčiau Ūkio ministerija beveik neskyrė dėmesio inovacijoms, nors 13 proc. ES struktūrinių fondų lėšų skiriama mokslui ir inovacijoms.
Milijardas litų laboratorijoms, skiriamas per Švietimo ir mokslo ministeriją, kitą milijardą litų ūkio ir verslo ryšiams skatinti skirsto Ūkio ministerija. O ši iki šiol nebuvo parengusi jokios inovacijų skatinimo strategijos.
- Metate akmenį į ūkio ministro daržą?
- Kalbu apie ankstesnę Ūkio ministerijos vadovybę. Dabartiniai Ūkio ministerijos vadovai subūrė darbo grupę inovacijų strategijai parengti. Mūsų ministerija rūpinasi, kaip suteikti impulsų moksliniams tyrimams per mokslo institucijas, o Ūkio ministerija – per verslą.
Tikimės, kad slėniai pritrauks mokslo jėgų, kurios sudomins ir tarptautines bendroves.
Tam reikia šiuolaikiškos įrangos ir specialistų, gebančių imtis rimtų mokslo tyrimų, atradimų. Slėniai padėtų ugdyti ir studentus bei doktorantus.
Laboratorijos turėtų būti atviros visiems mokslininkams ir net studentams, o ne vien universiteto, prie kurio steigiamas slėnis, tyrėjams. Jose turėtų dirbti ir inovacijų paieškomis užsiimantys įmonių specialistai.
- Užsienyje dirbantys lietuvių mokslininkai skeptiškai vertina Lietuvos mokslo galimybes efektyviai panaudoti ES lėšas ir net siūlo jų skirstymą patikėti užsienio ekspertams. Ar tam pritartumėte?
- Ketiname tarptautinio konkurso būdu samdyti slėnių stebėsenos ir konsultavimo ekspertų. Bet ES struktūrinių fondų sąlygos neleidžia pinigų, skirtų mokslui, priežiūros atiduoti užsienio ekspertams.
Vis dėlto tarptautiniai ekspertai galės suformuluoti tarptautinio lygio reikalavimus ES finansinę paramą gaunantiems mokslo tyrimams.
Tiesiogiai jie pinigų neskirstys, bet pasakys, kokie projektai neatitinka reikalaujamo lygio, neduoda efekto.
- Ar didelio mokslinio pajėgumo neturinčiai Lietuvai nebūtų tikslingiau steigti ne 5, o kokius 2-3 slėnius ir ten koncentruoti visas jėgas?
- Jeigu dabar būtų tik proceso pradžia, galėtume tai svarstyti. Gal Lietuvai pakaktų net ir vieno slėnio. Bet jau yra įkurti penki slėniai, atitinkantys geografinius regionus. Universitetai investavo į juos savo pinigų. Būtų negerai į tai neatsižvelgti.
Svarbu slėnius susieti bendra moksline problematika. Sukūrus konkuravimo mechanizmą, neperspektyvūs mokslo tyrimai bus atsijoti.