Taip Lietuvos politologai BNS komentavo EP rinkimų rezultatus.
„Ekonominio nuosmukio ir tvyrančios įtampos kontekste TS-LKD konsolidavo
savo pozicijas ir išlaikė testą“, - teigė Rytų geopolitikos studijų centro
direktorius Laurynas Kasčiūnas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto
(TSPMI) docentas Tomas Janeliūnas mano, kad TS-LKD „pasinaudojo rinkėjų
ištikimybe“.
„Ištikimiausi TS-LKD rėmėjai juos palaikė, ir galima konstatuoti, kad
bent jau šitie EP rinkimai suteiks didesnį pasitikėjimą dabartinei
valdančiajai partijai ir visai koalicijai“, - sakė T.Janeliūnas, tačiau jis
pridūrė, kad esant didesniam rinkėjų aktyvumui rezultatai galėjo būti ir
kitokie.
Preliminarūs duomenys rodo, kad TS-LKD surinko daugiau nei 26 proc.
rinkėjų balsų ir gavo keturis mandatus, opoziciniai socialdemokratai sulaukė
per 18 proc. rinkėjų paramos ir turės tris atstovus EP. Likusius mandatus
išsidalys partija „Tvarka ir teisingumas“, Darbo partija, Lietuvos lenkų
rinkimų akcija bei Liberalų sąjūdis. Rinkėjų aktyvumas Lietuvoje buvo beveik 21 proc., o ES vidurkis šiek tiek viršijo 43 proc.
Lietuvos politologų asociacijos viceprezidentas, TSPMI dėstytojas Alvidas
Lukošaitis sakė, kad rinkimų rezultatai atspindi silpną partinę sistemą
Lietuvoje.
„Deja, mes turime tik dvi partijas, kurios turi ištikimus rinkėjus,
pastovų elektoratą. Tai atspindi partijų kokybę Lietuvoje. Norėtųsi, kad
tokių partijų būtų daugiau. Neturime net trijų banginių, ant kurių laikytųsi
partinė sistema“, - sakė A.Lukošaitis.
Politologo teigimu, mažas rinkėjų aktyvumas ne tik atspindi žmonių
nuovargį nuo rinkimų gausos pastaraisiais metais, bet ir abejingumą
institucijai, kurios atstovai renkami.
„Nėra įsisąmonintas supratimas, kokia yra EP reikšmė“, - sakė
A.Lukošaitis.
Anot politikos eksperto, diskusijas apie demokratijos deficitą kurstantis
rinkėjų pasyvumas turėtų būti rimtas signalas, kad EP reikalingos
permainos.
L.Kasčiūno teigimu, visos Europos mastu dar kartą pademonstruota, kad ES
susiduria su rimtu demokratijos deficitu ir atitolimu nuo žmonių.
„Įvairios romantizuotos kalbos apie mažėjančias takoskyras ar apie bendrų
Europos namų statybą yra tuštokos, tai Europos federalistų svajonės.
Nacionalinės valstybės lieka esminis veikėjas Europoje, ir aš manau, kad
taip bus dar ilgai. Čia rimtas galvosūkis, nes EP rinkimai yra vienintelis
kanalas, parodantis žmonių nuomonę šiais klausimais“, - sakė L.Kasčiūnas.
T.Janeliūnuo nuomone, rinkėjų pasyvumas visoje ES rodo žmonių nusivylimą
vietos valdžių sprendimais krizės sąlygomis.
„ES yra tam tikras nusivylimas vietos valdžia. Daugelyje šalių yra
nepasitenkinimas tais politiniais sprendimais, kurie priimami vietinių
valdžių reaguojant į ekonomines krizes. Tas nepasitikėjimas apskritai
valdžia galiausiai turi poveikį ir tai tolimiausiai valdžiai - tai yra ES
atstovų grupei“, - sakė T.Janeliūnas.
Negalutiniais duomenimis, daugumą EP ir toliau išlaikys
centro-dešiniuosius vienijanti Europos liaudies partija, kuriai turėtų
priklausyti ir TS-LKD atstovai. Šios politinės jėgos parama greičiausiai
lems, kad Europos Komisijos pirmininku dar vienai kadencijai bus išrinktas
Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozas).