Lrytas.lt pateikia kai kuriuos klausimus, kuriuos uždavė portalo skaitytojai. Visą vaizdo konferencijos medžiagą galite žiūrėti videonaujienų rubrikoje, pirmoje, antroje ir trečioje konferencijos dalyse.
- Ar būna dienų, kai ryte atsikėlęs nenorite nieko skaityti, klausyti ar žiūrėti – jokios informacijos?
- Ar būna, kad jūs iš ryto atsikeliate ir nenorite valgyti iki vakaro? Informacija maitinuosi visą gyvenimą.
- Vienas lankytojas jaučia gėdą, kad per 20 nepriklausomybės metų neatsirado naujų ir geresnių komentatorių negu ponas Čekuolis, kurio samprotavimai jau senokai primena pasakų senelio pasakojimus. Kur nauji veidai?
- Pasaulyje esu pats seniausias televizijos laidų vedėjas. Yra vienas panašus – Larry Kingas Amerikoje, dirba CNN. Toks raukšlėtas, su petnešomis. Bet jis vaikas – jam tik 72 metai. Manęs iš televizijos nepaleidžia ir kviečia į kitas. Straipsnius spausdina žurnalai ir vienas dienraštis. Ką aš galiu padaryti? Pasikarti? Pastaruoju metu laidą žiūrėjo 166 tūkst. žiūrovų.
- Kodėl pats neinate į politiką?
- Į politiką ėjau, kai Lietuvai grėsė pavojus. Sąjūdžio metu. Ir pradėjau Sąjūdį anksčiau – 1986 metais, rugsėjo mėnesį, kai tapau „Gimtojo krašto“ redaktoriumi. Per Kalėdas išleidau specialų numerį apie Kūčias, kad Kūčios yra tautinė lietuvių šventė. Šiaip Kūčios buvo uždraustos kaip religinė šventė – šnipai apie palanges trindavosi ir stebėdavo, ar žmonės nešvenčia.
Buvau Sąjūdyje, buvau deputatas Maskvoje, kai buvo reikalinga.
Bandžiau laimėti, kai buvo pirmasis balsavimas į Europarlamentą. Pritrūko 1300 balsų. Ir ačiū Dievui! Pasakysiu, kodėl.
Ar jūs Briuselyje bet kurią Vilniaus gatvę su Vilniaus žmonėmis galėtumėte įrengti? Aš einu ir kas dvidešimtas, iš akių matau, nori pasisveikinti, o kas šimtasis – pasisveikina. Kas penkišimtasis prieina ir, sukiodamas sagą, kalbasi.
Sako, kad ten algos didelės. Ar mes norėtume, kad mūsų politikai ten gyventų ir ištiesę ranką prašytų išmaldos? Gyventų iš minimumo? Ne mes mokame europarlamentarams. Jiems atseikėjama iš eurokatilo, kuris yra didelis, ir dar Lietuvai iš jo ES duoda.
Jeigu pažiūrėsime į laimėtojų sąrašą, tai pamatysime, kad bent pusė iš Lietuvos ten eina ne dėl pinigų. Manau, kad V.Uspaskichas ne dėl poros dešimčių tūkstančių litų į Briuselį patekti nori. Profesoriui V.Landsbergiui daug svarbiau ne pinigai, o pozicija, kurią jis užima parlamente.
Pasidomėjau Europos šalimis, kokie žmonės ten kandidatuoja. Siaubas! Italijoje veržiasi pornožvaigždė, striptizo šokėja, pora dainininkų ir kitokio plauko garsenybės.
Mūsų delegacija, kad ir kokia marga būtų, atrodo pakankamai gerai. Jau skaičiau Vakarų Europos interneto portalus, apžvalgininkų komentarus juose, pastebėjau, kad Lietuva vertinama pagarbiai – mūsų delegacija, ko gero, bus rimčiausia.
- Ar tikite, kad Lietuva per ateinančius 20-30 metų galėtų pasivyti Vakarų pragyvenimo lygį?
- Mes esame pasmerkti pasivyti. Nors ne kiekvienam tai patiks, nes laikas atneša visokių permainų. Dabar mes gyvename nepalyginamai geriau negu sovietiniais metais. Viena mūsų krizės, sunkmečio diena yra šimtą kartų geresnė, visais atžvilgiais: maisto, drabužių ir laisvės kalbėti.
Ar kas nors sovietiniais metais būtų galėjęs įsivaizduoti tokią tiesioginę laidą, kai žmogus tiesiogiai bendrauja su auditorija?
Tiesa, nepatenkintų dabar yra daugiau negu buvo anksčiau.
Aš sakau, kad pasieksime tą Europos lygį, tačiau tai nebus laimės pasiekimas. Didelis atlyginimas negarantuoja laimės, nes uždirbant daug atsiveria visai kiti norų horizontai. Jeigu gautumėte tiek, kiek gauna europarlamentaras, imtumėte lyginti save su milijonieriumi. Ir būtumėte visada nepatenkintas.
Laimė ne piniguose, ne duonos kokybėje. Laimė yra siekime.
- Ar nevertėtų Lietuvoje, kaip, pavyzdžiui, Belgijoje, įvesti privalomą dalyvavimą rinkimuose?
- Man tai patiktų. Mūsų žmonės neina dėl kelių priežasčių. Pirma, jie tingi arba oras kliudo. Antra, nenori sau patiems parodyti nežinojimo. Susidūriau su tokiu atveju - žmogus nenori eiti balsuoti. Klausiu, kodėl. Atsako, kad nežino, už ką ten balsuoti.
Jeigu nežinai, tai sužinok! Taigi tavo likimas sprendžiamas, nuo to priklauso, kaip tu gyvensi.
Jeigu būtų privaloma, tai žmogus galbūt bent pasidomėtų, pasiskaitytų kandidatų biografijas. Kad nenubalsuotų už kvailį.
- Kaip atpažinti kvailą politiką?
Iš veiksmų ir žodžių. Gražiai paplepėti pas mus gali kiekvienas. O jūs pažiūrėkite, ką tas ar ta darė ir padarė. Aš manau, kad sekmadienį mūsų žmonės būtent tą ir žiūrėjo. Nes į parlamentą pateko veiklūs žmonės.
- Kaip renkate medžiagą savo laidai?
- Ar kada matėte, kaip žvejoja traleris? Jis išmeta pusmėnulio formos tinklą ir traukia dugnu, griebia viską iš eilės, kas ten yra. Paskui jūrininkai tinklą išrenka.
Naktį aš klausau tolimas radijo stotis, kurių laidose vyksta universitetų politologų diskusijos. Taip apčiuopiu, apie ką kalbės pasaulis po mėnesio, po dviejų, o galbūt po metų. Ten konkrečios medžiagos mažai būna. Tačiau pradedu paiešką internete. Suku informaciją lyg pakulas aplink verpstę. Juk dabar, dėl laiko skirtumo, galima skaityti net Japonijos spaudą dieną iki jai išeinant.
Žinoma, visko iš eilės perskaityti neįmanoma. Darau informacijos atranką. Būna, kad pasiruošiu, planuoju kalbėti eteryje, o čia klest ir „Lietuvos rytas“ išspausdina medžiagą apie tą patį. Tada metu ruošinius į šiukšlyną ir imu atsarginę temą. Jaučiu atsakomybę prieš tūkstančius žiūrovų - savo popietės dalyvių. Jeigu aš jiems duosiu tai, kas yra laikraščiuose, dėl ko jiems žiūrėti televizorių ir akis gadinti?
- Kuri šalis, jūsų nuomone, suteikia geriausias sąlygas gyventi jaunam žmogui?
- Klausimą uždavęs žmogus tikriausiai galvoja: sužinosiu, tai iškart ten ir nuvažiuosiu.
Liuksemburgas. Tai turtinga ir labai nedidelė šalis. Ten jau yra daug imigrantų. Reikia mokėti prancūzų ir vokiečių kalbą. Kita vertus, jiems nelabai reikia naujų gyventojų, ypač dabar.
Važiuoti į užsienį reikia. Reikia ten ir padirbėti, uždirbti. Nors daugelis įsitikino: uždirbi lengvai, bet ir visos kitos išlaidos užsienyje daug didesnės. Todėl ne taip jau daug ir sutaupai.
Pabuvę pora mėnesių svetur, susidūrę su sunkumais, pabendravę su kitų šalių jaunimu, žmonės ima jaustis kitaip, jų veidai tampa kitokie. Jie - jau supratingesni. Galite kritikuoti už puikybę, bet pasakysiu: tada jie geriau ir mane supranta.