„Jokios prievartos mechanizmų nėra ir nebus. Tai savanoriškas
procesas. (...) Žmonės turi patikėti tuo, stengsimės juos
įtikinti“, - sakė G.Kazlauskas, antradienį pateikęs Seimui
Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams
namams modernizuoti įstatymo pataisas. Jomis keičiamos valstybės
paramos daugiabučiams namams renovuoti teikimo sąlygos.
Pagal projektą, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų
savininkai, vadovaudamiesi Civiliniu kodeksu, privalo kaupti lėšas
daugiabučiam namui modernizuoti (atnaujinti). Šios lėšos turi būti
atskirtos nuo bendrojo naudojimo objektų valdytojo lėšų,
įtraukiamos į apskaitą atskirai ir laikomos atskiroje kaupiamųjų
lėšų sąskaitoje. Kaupiamojo įnašo daugiabučio namo modernizavimui
(atnaujinimui) apskaičiavimo metodiką tvirtins Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija.
Planuojama atsisakyti iki šiol galiojusios tvarkos, pagal kurią
valstybės parama daugiabučiams namams modernizuoti siekė iki 50
proc. investicinio projekto kainos. Numatoma, kad Vyriausybė
kompensuos tik 15 proc. investicinio projekto kainos. Gyventojams
suteiktos ilgalaikės lengvatinės paskolos palūkanos siektų 3
procentus.
Nepasiturinčios šeimos ir vieni gyvenantys asmenys, apmokėdami
kreditą ir palūkanas, gaus valstybės paramą, kuri bus teikiama
pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir
vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą.
Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė prognozavo, kad
projektuose numatyta tvarka neveiks. Pasak jos, daugiabučių
atnaujinimas strigo ir tada, kai valstybė kompensuodavo iki 50
proc. renovacijos kainos. „Žmonės labiausiai bijo paskolų kilpos,
ypač sunkmečiu“, - pastebėjo ji.
Darbo partijos frakcijos narys Kęstutis Daukšys mano, kad
įstatymo pataisos naudingos statybininkams ir bankininkams.
Seimas po pateikimo pritarė Valstybės paramos būstui įsigyti ar
išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo
pataisoms. Toliau Seimo plenariniame posėdyje jos bus svarstomos
birželio 18 d.