Prie tokios išvados priėjo žvalgybą Kauno fortuose atlikę
Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono
specialistai. Įdėmiai į fortus pažvelgti juos paskatino
savivaldybės prašymas.
Išžvalgius Kauno tvirtovės fortus, konstatuota, kad Pirmojo
pasaulinio karo metais tiesioginiuose koviniuose veiksmuose
dalyvavo tik pietvakarinis Kauno tvirtovės sektorius - I, II ir III
fortai bei tarpinės artilerijos baterijos. Remdamiesi šiuo faktu,
kariškiai savo išvadose, kurios pasiekė ir miesto savivaldybę,
teigia, kad likę fortai intensyviuose koviniuose veiksmuose
nedalyvavo. Todėl sprogmenų, užsilikusių nuo Pirmojo pasaulinio
karo, aptikimo galimybė juose yra labai maža.
Nepatvirtintais duomenimis, V forte Antrojo pasaulinio karo
pradžioje buvo sandėliuojama karinė amunicija. 1941 metais
atsitraukiant sovietų kariuomenei, dalis amunicijos buvo
sunaikinta, sprogdinant ją forto sandėliuose ir centriniame
tunelyje.
Nustatyta, kad iš devynių karinės tvirtovės fortų tik VII ir IX
fortai turi šeimininkus ir yra prižiūrimi. Kiti fortai - apleisti,
apaugę augmenija, užteršti buitinėmis šiukšlėmis ir iš dalies
užtvindyti vandeniu.
1998-1999 m. IV fortas buvo valomas bei išminuojamas. Dalį
darbų atliko vokiečių specialistai. Čia buvo sutvarkyta drenažo
sistema, tačiau, nutrūkus finansavimui, visi darbai sustojo. Dėl
šios priežasties, praėjus dešimtmečiui, darbų rezultatų beveik
nesimato. Išminuotojų teigimu, netgi informacija apie atliktas
standartinių sprogmenų neutralizavimo operacijas prarasta.
Šį kartą kariams žvalgantis po Kauno tvirtovės fortus,
standartinių sprogmenų nebuvo aptikta. Juozo Vitkaus inžinerijos
bataliono atstovai savivaldybei adresuotame rašte teigia, kad
bataliono pajėgumų naudojimas fortų išminavimo darbams yra mažai
tikėtinas dėl didelės paruošiamųjų darbų apimties ir atliekamų
darbų beprasmiškumo, kaip rodo IV forto pavyzdys. Vis dėlto siūloma
organizuoti fortų tvarkymo darbus, o batalionas galėtų pagelbėti
atlikdamas išminavimo operacijas.
ELTA primena, kad viename iš Kauno fortų - VI - jį išsinuomojęs
verslininkas praėjusio amžiaus pabaigoje ketino įkurdinti
krematoriumą, dėl ko kilo būsima tokio objekto kaimynyste
nepatenkintų kauniečių protestai. Tačiau ne vienerius metus
užsitęsęs forto nuomos terminas pasibaigė, verslininkui net
nepradėjus rengti krematoriumo investicinio bei techninio projektų.
Fortą valdžiusi savivaldybė nuomos sutartį pratęsti atsisakė, o
kilus kalboms, kad šiame forte gali būti paslėptas garsusis
„gintaro kambarys“, paskubėjo „jokios naudos miestui neduodantį,
privatizuoti netinkantį“ objektą perduoti Valstybės turto fondui.
Vėliau savivaldybėje pradėta brandinti idėja Kauno VI forte
įkurti karinės technikos muziejų per keletą metų taip pat realių
formų neįgavo. Toks muziejus buvo atidarytas Vilniuje, iš Kauno
parūpinus dalį jam reikalingų eksponatų.
Bet Kauno miesto savivaldybė ir toliau prašo Turto fondą
perduoti jai VI fortą, nes nori jį valdyti ir juo disponuoti,
pritaikydama kultūrinei, socialinei ir turizmo paskirčiai, kaip ir
kitus apleistus fortus.
Keturi iš devynių Kauno fortų priklauso Valstybės turto fondui.
Viename iš fortų - IX - veikia muziejus, du fortai netgi
neįregistruoti nekilnojamojo turto registre.