Valstybės kontrolierė informavo, kad Valstybės kontrolė Seimo
pavedimu atlikto teisėjų ir teismų darbuotojų darbo užmokesčiui
skirtų lėšų auditą 67 teismuose. Audito metu nustatyta, kad ne
visos valstybės biudžeto lėšos teismuose buvo naudojamos tinkamai
ir teisėtai.
Pasak pranešėjos, Konstituciniam Teismui nurodžius, kad teisėjų
atlyginimų klausimus reglamentuojantys teisės aktai prieštarauja
Konstitucijai, iki praėjusių metų pabaigos priimto Teisėjų
atlyginimo įstatymo įsigaliojimo nebuvo pakankamo teisinio
reglamentavimo, todėl teismai atlyginimą teisėjams skaičiavo pagal
tai aiškinančius Teisėjų tarybos nutarimus. R.Budbergytės teigimu,
dviejuose teismuose - Aukščiausiajame ir Vyriausiajame
administraciniame teisme - atlyginimas buvo apskaičiuotas
skirtingai, pagal jų pačių nustatytą tvarką.
„Taigi nesant pakankamo teisinio reglamentavimo Valstybės
kontrolė negalėjo įvertinti 71 mln. litų teisėjo teisėjų darbo
užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms panaudotų lėšų
teisėtumo“, - tvirtino R.Budbergytė.
Teisėjų atlyginimų įstatymas nustato, kad metų pabaigoje
teisėjams už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis
atliekant teisėjo funkcijas gali būti išmokėta ne didesnė kaip
pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka. Valstybės
kontrolierės duomenimis, šioms priemokoms išmokėti teismai
panaudojo daugiau kaip 4 mln. litų biudžeto lėšų.
„Nustatėme, kad daugumoje teismų nebuvo tikslios teisėjų dirbtų
viršvalandžių arba darbo poilsio ir švenčių dienomis darbo laiko
apskaitos. Todėl negalėjome įsitikinti, ar teisėjo funkcijos buvo
atliekamos būtent tuo laiku, kaip tai nustato įstatymas. Be to, kai
kurių teismų pirmininkų įsakymuose nebuvo nurodytas konkretus
priemokų skyrimo pagrindas“, - sakė R.Budbergytė.
Dėl netinkamos teisėjų darbo laiko apskaitos 13 teismų
Valstybės kontrolė negalėjo įvertinti 930 tūkst. litų skirtų
vienkartinių priemonių teisėtumo.
R.Budbergytės teigimu, trijuose teismuose jau nebedirbantiems
teisėjams, kurie Prezidento dekretais buvo perkelti į kitus
teismus, buvo skirta 16 tūkst. vienkartinių priemokų.
Pagal Teismų įstatymą, iki rugsėjo 1 d. atliekant teisėjo
funkcijas po darbo valandų, poilsio ir švenčių dienomis galėjo būti
suteiktos 14 kalendorinių dienų papildomos atostogos.
„Tačiau nustatėme atvejus, kai teisėjams tokios atostogos buvo
suteiktos metų pabaigoje, nors įstatymas tokios galimybės jau
nebenumatė arba šios atostogos buvo suteiktos neatsižvelgiant į
teisėjų dirbtą laiką“, - sakė Valstybės kontrolierė.
Pasak jos, dėl to šešiuose apylinkių teismuose 42 tūkst. litų
darbo užmokesčio lėšų buvo panaudota pažeidžiant teisės aktų
reikalavimus. Nesant tikslios viršvalandinių valandų darbo laiko
apskaitos 8 apylinkių teismuose Valstybės kontrolė negalėjo
įvertinti apskaičiuotų atostogų trukmės teisingumo ir 100 tūkst.
litų šioms atostogoms apmokėti panaudojimo teisėtumo.
R.Budbergytės teigimu, taip pat nustatyta, kad trijuose
teismuose - Kauno miesto apylinkės, Panevėžio apygardos
administraciniame ir Joniškio rajono apylinkės - valstybės
tarnautojams ir darbuotojams 362 tūkst. litų vienkartinių piniginių
išmokų buvo skirta neteisėtai, t. y. nenumatytu pagrindu, taip pat
įvairių švenčių progomis arba atlikus svarbias užduotis daugiau
kaip kartą per metus.
2008 m. gruodžio mėnesį Vyriausybė priėmė protokolinį nutarimą,
kad vienkartinės piniginės išmokos valstybės tarnautojams iš
sutaupytų darbo užmokesčio lėšų nebūtų mokamos. Valstybės
kontrolierė pastebėjo, kad šis protokolinis nutarimas nebuvo
paskelbtas „Valstybės žiniose“ ir 17 teismų 592 tūkst. litų išmokų
valstybės tarnautojams ir darbuotojams metų gale buvo skirtos.
Be to, dviejuose teismuose - Klaipėdos miesto apylinkės ir
Panevėžio apygardos - pažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymą be
konkurso 78 karjeros valstybės tarnautojai buvo perkelti į
aukštesnės kategorijos pareigas, nors formaliai jų tarnybinė veikla
buvo neįvertinta. Dėl to buvo apskaičiuotas 95 tūkst. litų didesnis
darbo užmokestis.
Audito metu taip pat nustatyti teisės aktų pažeidimai, kai
valstybės tarnautojams skirtų priedų ir priemokų suma viršijo
įstatymų nustatytus dydžius ir neteisėtai buvo panaudota beveik 20
tūkst. litų biudžeto lėšų. „Dėl klaidingai skaičiuojamo vidutinio
darbo užmokesčio negalėjome patvirtinti 792 tūkst. litų
apskaičiuotų atostoginių teisingumo“, - akcentavo R.Budbergytė.
Valstybės kontrolierė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad 371
tūkst. litų nepanaudotų darbo užmokesčio lėšų trys teismai grąžino
į valstybės biudžetą, tačiau šeši teismai metų pabaigoje
nepanaudotų lėšų negrąžino, bet, neturėdami apskaitos dokumentų,
avansu apmokėjo kitų metų 46 tūkst. Lt išlaidas.
„Negrąžinus pažeidžiant teisės aktus panaudotų valstybės
biudžeto lėšų, Valstybės kontrolė, siekdama ginti viešąjį interesą,
kreipsis į Generalinę prokuratūrą“, - pabrėžė valstybės kontrolierė
R.Budbergytė.
Antradienį Seimas po pateikimo pritarė valstybės kontrolierės
R.Budbergytės pateiktam nutarimo projektui dėl valstybinio audito,
atlikto bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose,
rezultatų.
Jame siūloma Vyriausybei parengti Teisėjų atlyginimo įstatymo
pakeitimo projektą, kuriame būtų numatyta, kad teisėjams skiriamų
vienkartinių priemokų dydžius, išmokėjimo sąlygas ir tvarką
nustatytų įstatymų leidėjas, t.y. Seimas.
Už tokį projektą po pateikimo balsavo 96 Seimo nariai,
susilaikė - 1. Toliau Seimo posėdyje jis bus svarstomas birželio 18
d.