„Atsižvelgiant į tai, kad dalis buvusių bendruomenių pastatų, už kuriuos
yra kompensuojama, turi simbolinę arba praktinę reikšmę žydų bendruomenėms,
atitinkamai sumažinus kompensacijos piniginę sumą būtų galima grąžinti ir
pastatus“, - žurnalistams sakė teisingumo ministras.
Pasak R.Šimašiaus, gali būti grąžinta „keletas pastatų“.
„Mano žiniomis, eina kalba apie keletą pastatų, kuriuose Vilniaus arba
Kauno žydų bendruomenės norėtų vystyti savo veiklą“, - sakė teisingumo
ministras.
Galimybės grąžinti dalį pastatų natūra neatmetė ir premjeras Andrius
Kubilius.
„Aš neatmetu to sprendimo būdo, bet tai yra klausimas, kokie valstybės
įsipareigojimai. Tai svarstysime turbūt artimiausias savaites Vyriausybėje
galutinai apsispręsdami dėl projekto“, - žurnalistams antradienį sakė
Vyriausybės vadovas.
Vis dėlto premjeras pabrėžė, kad dabar siūlomas projektas yra
kompromisinis ir geriausiai atitinkantis „ir valstybės galimybes, ir žydų
bendruomenių interesus“.
Šiuo metu Kompensacijos už žydų nekilnojamąjį turtą įstatymo projekte
numatoma, kad Lietuvos valstybė per dešimt metų sumokėtų 113 mln. litų
kompensacijos už negrąžintą žydų nekilnojamąjį turtą. Tai sudaro maždaug
trečdalį dabartinės jo vertės.
Numatoma, kad kompensacijos turėtų būti pradėtos mokėti 2011 metų sausio
1 dieną ir baigtos 2021 metų kovo 1 dieną, dar įtvirtinant sąlygą, kad
pinigai bus mokami tik tada, kai Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP)
augimas bus teigiamas.
Pasaulio žydų restitucijos organizacijos vadovas D.Pelegas neslėpė, kad
šis pasiūlymas nėra visiškai priimtinas žydų bendruomenei.
„Sužinojusios apie įstatymo projektą, žydų visuomenė ir organizacijos
išreiškė susirūpinimą. Perdaviau šį susirūpinimą susitikęs su ministru
pirmininku ir teisingumo ministru (...). Norime, kad šis klausimas būtų
išspręstas Lietuvos žydų bendruomenei priimtinu būdu. Tai susiję su pastatų
suma, su pinigais ir su fondu, per kurį bus mokami pinigai“, - žurnalistams
sakė D.Pelegas.
Žydų organizacijos vadovas taip pat pareiškė, kad norint atstatyti
istorinį teisingumą reikia grąžinti ne tik bendruomenėms, bet ir privatiems
asmenims priklausiusį turtą, arba už jį sumokėti „teisingą kompensaciją“.
R.Šimašiaus teigimu, apie kompensaciją už privačių asmenų turėtą turtą
„kol kas nėra diskutuojama“.
Teisingumo ministras sakė tikįs, kad dėl kompensacijos Vyriausybė turėtų
apsispręsti dar šią vasarą, o Seimas galutinį žodį galėtų tarti rudenį.
Žurnalistų paklaustas, ar Lietuva gali finansiškai mokėti daugiau nei 113
mln. litų, R.Šimašius teigė, kad ir dabar numatyta suma šiuo metu būtų per
didelė našta.
„Šiandien ir dėl 113 mln. klausimas yra labai aštrus, ir dėl to prieš
paskelbiant įstatymą buvo mano iniciatyva jį pakoreguoti. Šiandien yra
įtraukta nuostata, kad tol, kol BVP augimas yra su minuso ženklu, tol
kompensavimas nebus vykdomas“, - sakė R.Šimašius.
Siūlomą projektą kritiškai yra įvertinusi ir Simono Alperavičiaus
vadovaujama Lietuvos žydų bendruomenė - jai kyla neaiškumų dėl fondo, per
kurį būtų skirstomi pinigai, taip pat grąžinamo turto vertės. Bendruomenė
taip pat siekia, kad bent dalis pastatų būtų grąžinta natūra.
Lietuva yra viena iš paskutinių valstybių Europoje, iki šiol
neišsprendusį žydų turto grąžinimo klausimo.
„Tarptautiniam Lietuvos prestižui tai daro neigiamą įtaką“, - pripažino
R.Šimašius.
Antrojo pasaulinio karo metais naciai ir jų parankiniai nužudė daugiau
kaip 90 proc. iš 220 tūkst. Lietuvoje gyvenusių žydų. Iš viso per Holokaustą
buvo nužudyta apie 6 mln. žydų tautybės žmonių.