Kaip trečiadienį Europos Sąjungos strategiją BJR pristatydamas
sakė Europos Komisijos (EK) Lietuvoje atstovybės vadovas Kęstutis
Sadauskas, regionas, jungiantis Švediją, Daniją, Estiją, Suomiją,
Vokietiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją, susiduria su rimtomis
ekologinėmis grėsmėmis, netolygia ekonomikos plėtra.
BJR yra nepakankami energijos tiekimo ir perdavimo tinklų
pajėgumai, nepilnai išplėtota susisiekimo infrastruktūra ir
neužtikrinamas laivybos saugumas. K.Sadauskas priminė, kad tai
pripažindamas Europos Parlamentas dar prieš porą metų paskelbė
ataskaitą, kuria ragino sukurti BJR strategiją. 2007 metų gruodžio
14 dieną Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės
išvadose Komisijai buvo pasiūlyta ne vėliau kaip 2009 metų birželį
pateikti Baltijos jūros regiono strategiją.
„Buvo pasiūlytos keturios pagrindinės sritys. Be abejo, pirmoji
iš jų yra aplinka, ir jos tikslas yra gerinti BJR aplinkos,
didžiausios pasaulyje sūroko vandens sistemos, būklę. Kitas tikslas
yra ekonomikos klestėjimas. Pirmiausia skatinti tolygesnį šio
regiono ūkio vystymąsi. (...) Turi būti energetika ir transportas
su tikslu, kad regionas taptų prieinamesnis ir patrauklesnis
gyventojams darbo jėgai ir turistams, kapitalui.
Ir ketvirtoji sritis yra saugumas, siekiant išvengti ekologinių
katastrofų, naftos išsiliejimo, sprendžiant nusikalstamumo
problemas esant atviroms sienoms ir sunkiai kontroliuojamoje
pakrantėje“, - sakė K.Sadauskas.
Jis pažymėjo, kad ES pirmą kartą pateikė konkrečius pasiūlymus,
skirtus visoms Baltijos jūros regiono šalims. Buvo nustatyta 15
prioritetinių sričių, kuriose artimiausiais metais reikia imtis
veiksmų. Anot K.Sadausko, strategiją kartu įgyvendintų ES institucijos ir visų šalių vyriausybės, lėšos būtų skiriamos iš ES struktūrinių fondų.
Tarp svarbiausių BJR minimų projektų - fosfatų šalinimas iš
valymo priemonių, Baltijos valstybių ir kitų ES šalių energetikos
tinklų jungtys, BJR inovacijų ir tyrimų fondų kūrimas, aplinkos
technologijų rėmimas, transporto infrastruktūros gerinimas. Taip
pat ketinama kurti bendras universitetines programas, integruoti
jūros stebėjimų sistemas, kurti saugomas jūrų zonas.
„Strategija nesiūlo nė vieno naujo teisės akto, strategija
siūlo pasinaudoti visu tuo, ką turime, tiktai geriau. Pirmą kartą
ES bando suformuluoti nuoseklią ir daug aspektų savyje turinčią
makroekonominio lygio strategiją. Turime dar vieną variantą -
makroregiono strategiją“, - kalbėjo jis.
EK atstovybės Lietuvoje vadovo teigimu, iki šių metų pabaigos
šiai strategijai turi pritarti ES šalys ir Europarlamentas. Anot K.
Sadausko, jau šiuo metu kai kurie veiksmai pradedami įgyvendinti ir
atliekamas stebėjimas. Be to, tikimasi, kad ES eksperimentas -
strategija Baltijos regione - paragins kitus makroregionus,
pavyzdžiui, Dunojaus, Alpių, Viduržemio jūros, suformuoti savas
strategijas.