Trečiadienį per Vyriausybės posėdį teisingumo ministras
Remigijus Šimašius pareiškė atskirąją nuomonę dėl LEO LT priimamų
įstatymų. Pasak R.Šimašiaus, LEO LT išformuoti nereikia, o
atominės elektrinės (AE) ir jungčių statybose turėtų dalyvauti ir
bendrovė „NDX energija“.
„Vienas dalykas, tai yra grynai procedūros. Nesu tikras, ar
kaip teisingumo ministras galiu teisine prasme visas nuostatas
įvertinti tinkamai, nes projektai nuolat buvo taisomi, gerinami.
Žinau, kad ankstesniam projektui buvo daug pastabų, ir nežinau, ar
į jas visas atsižvelgta. Kitas, galbūt esmingesnis ir strateginis,
dalykas yra tas, kad dar kuriant LEO LT pagrįstai buvo keliamas
klausimas, ar privatus investuotojas iš tikrųjų žada statyti
atominę elektrinę, dalyvauti statyme, ir tai buvo plačiai
diskutuojama. Tuo tarpu pagrindinis scenarijus, ko link krypstama,
tai yra paleisti privatų investuotoją, išsiskirt su juo, leisti jam
nedalyvauti AE statyme. Mano įsitikinimu, AE ir jungčių statybose
būtų labai sveika, jeigu dalyvautų privatus investuotojas. Nematau
priežasčių, kodėl turėtume dabar statyti su valstybinėmis įmonėmis
ir tik po to galbūt ieškoti kitų privačių investuotojų“, -
žurnalistams po posėdžio sakė teisingumo ministras.
Jis pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas LEO LT steigimo
procedūras pripažino netinkamomis, tačiau „laiko atgal neatsuksi ir
procedūrų geromis nepadarysi".
„Lygiai taip pat, kaip ir „Alitos" privatizavimo atveju. (...)
Kad ir kaip vertintume šią partnerystę, kuri tikrai nėra tobulos
partnerystės pavyzdys nuo pat pradžių, didelių objektų statyba be
privataus investuotojo man kelia labai rimtų abejonių. (...) Manau,
kad ir kaštų valdymas, ir kiti dalykai su bet kuriuo privačiu
investuotoju būtų daromi gerokai efektyviau negu be privataus
investuotojo. (...) Netgi netinkamai susituokus skyrybos nėra
geriausia išeitis", - kalbėjo R.Šimašius.
Tuo tarpu energetikos ministras Arvydas Sekmokas teigė
nepasitikįs „NDX energija". Anot jo, „NDX energija" deklaruoja, kad
valstybė turėtų galimybę laisvai ir netrukdomai tvarkytis
energetikoje, tačiau numato visas galimas įstatymų biurokratines
kliūtis, kad tas tvarkymasis būtų kuo labiau lėtinamas, atidedamas
ar kitaip trukdomas. Vyriausybė nori priimti absoliučiai
nepriekaištingus įstatymus, kurie neleistų reikalauti tam tikrų
nuostolių atlyginimo ir taip pat užtikrintų valstybės galimybes
valdyti savo turtą bei įgyvendinti strateginius projektus.
„Jie tikina, jog nenorėjo pasakyti, kad siūlė ardyti LEO LT,
kad tai valstybės prerogatyva. (...) Tai yra nenoras spręsti,
laukimas, galbūt valstybė pasielgs vienašališkai (...), padarys tam
tikrą klaidą, dėl kurios bus galima reikalauti atlyginti žalą", -
sakė A.Sekmokas.
Jo teigimu, įstatymo pataisų projektą, kuris numatys galimybes
nacionalinio investuotojo bendrovei LEO LT išsiskirstyti,
Vyriausybė turėtų patvirtinti kitą savaitę.
Tuo metu Seimo Atominės energetikos komisija trečiadienį
pritarė darbo grupės išvadoms dėl LEO LT ateities, rašo lrt.lt.
Išvadose siūloma padidinti valstybės akcijų dalį ir įtaką
bendrovėje. Taip pat siūloma elektros jungčių su Švedija ir Lenkija
statybas patikėti tik valstybei.
Komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas sako, kad dar šioje
sesijoje Seimas svarstys atitinkamus įstatymų pakeitimus.
„LEO LT nestatys atominės elektrinės, ji nestatys jungčių nei į
Švediją, nei į Lenkiją. Ji negalės disponuoti nei valstybės
biudžeto, nei tam skirtais Europos Sąjungos pinigais", - sakė
komisijos pirmininkas.
Pasak R.Žilinsko, Seimui dar šioje sesijoje bus pateiktas
įstatymų paketas, kuris leis pakelti Vyriausybės akcijų kiekį iki
dviejų trečdalių ir atriš Vyriausybei rankas bet kokiai
alternatyvai.
„LEO LT neišformavimas irgi yra viena iš svarstomų alternatyvų.
Tai yra Premjero potvarkiu sudarytos darbo grupės dėl LEO LT
tęstinumo išvados. Mes jas šiandien svarstėme, komisija joms
pritaria", - sakė R.Žilinskas.
Vyriausybė valdo 61,7 proc. LEO LT akcijų, „NDX energija" -
38,3 proc. paketą.