Konservatoriaus Gintaro Songailos inicijuotas kreipimosi į KT nutarimo
projektas atmestas 31 parlamentarui balsavus už, 9 - prieš, 28 susilaikius.
Kreipimąsi į KT daugiausiai parėmė konservatoriai, tarp balsavusių prieš -
dauguma socialdemokratų, Tautos prisikėlimo partijos atstovų, „tvarkiečiai“,
„darbiečiai“.
Tiesa, tarp balsavusiųjų prieš buvo ir parlamentarų, siūliusių klausimą
dėl parlamentarų, turinčių lenko kortą, spręsti patiems, neklausiant KT
nuomonės.
„Ar jums neatrodo, kad mes pasidarėme tokie bailiai, kad bijome bet
kokius sprendimus daryti? Tai gal nusiųskite dvylika atstovų į Konstitucinį
Teismą, uždarykime Seimą, ir tegu jie priima visus įstatymus. Man atrodo,
kad nereikia kreiptis, o turim patys čia spręsti“, - sakė Darbo partijos
frakcijos atstovas Kęstutis Daukšys.
Kiti kalbėtojai teigė, kad Lietuvai neverta gadinti santykių su kaimynine
Lenkija. „Ar mes einam keliu, kuris padidins mums galimybes atverti elektros
tiltą į Lenkiją? Sutvirtinti santykius su partneriais NATO?“ - retoriniais
klausimais argumentavo konservatorius Kęstutis Masiulis.
Tuo metu kreipimosi iniciatoriai tvirtino, jog anksčiau ar vėliau teks
išsiaiškinti, ar galima parlamente dirbti susisaisčius su kita valstybe. „Ar
Lietuvos Respublikos pilietis, įsipareigojęs kokiu nors būdu kitai
valstybei, gali sėdėti parlamente ir su tokiais įsipareigojimais, ar jis
tikrai gins tik Lietuvos interesus, susiklosčius kritinei situacijai?
Kreipinys į KT yra esminis“, - sakė konservatorius Saulius Pečeliūnas.
KT norėta klausti, ar Konstitucijos nuostata, jog Seimo narys turi būti
„nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei“ reiškia, kad „Seimo
narys negali turėti užsienio valstybės dokumento, išduoto jam pagal tos
valstybės įstatymus, kuris suteiktų Seimo nariui tam tikras politines,
socialines, ekonomines ir kultūrines teises toje valstybėje“.
G.Songaila aiškintis dėl Lenko kortos suderinamumo su Seimo nario mandatu
ėmėsi paaiškėjus, jog tokią kortą turi du parlamentarai - Lietuvos lenkų
rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis, dalyvavęs prezidento
rinkimuose, bei kitas šios partijos atstovas Michalas Mackevičius.
G.Songailos nuomone, tokia situacija gali prieštarauti Konstitucijai. Mat
pagrindinis šalies įstatymas numato, kad „Seimo nariu gali būti renkamas
Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu
užsienio valstybei“.
„Lenko korta - tai dokumentas, patvirtinantis, jog esate lenkų kilmės. Ši
korta savininkui suteikia Lenkijos Seime 2007 m. rugsėjo 7 d. įstatymu dėl
Lenko kortos patvirtintas teises“, - rašoma oficialiame lankstinuke, kur
pristatoma Lenko korta.
Asmuo, turintis kortą, gali nemokamai gauti ilgalaikę vizą, legaliai
dirbti Lenkijoje, gali vykdyti ūkinę veiklą tokiomis pat sąlygomis kaip
Lenkijos piliečiai, turi teisę į nemokamą švietimą, ūmios ligos atveju gali
gauti būtiną medicinos pagalbą, turi teisę gauti 37 proc. nuolaidą
geležinkelio bilietams, nemokamai lankytis valstybiniuose muziejuose, turi
pirmumo teisę prašant finansinės paramos iš Lenkijos valstybės ir
savivaldybės biudžeto skirto užsienyje gyvenantiems lenkams paremti.
Tuo pačiu Lenko kortą pristatančiame lankstinuke pabrėžiama, kad korta
nėra pilietybė.
Lenko kortą gauna asmenys, kurie raštu pareiškia savo valią priklausyti
lenkų tautai, galintys įrodyti, kad bent vienas iš tėvų, senelių, prosenelių
buvo lenkų tautybės arba turėjo Lenkijos pilietybę, kurie pateikia raštišką
užsienio lenkų arba polonijos organizacijos liudijimą, patvirtinantį aktyvią
veiklą lenkų kultūros ir kalbos ar tautinių mažumų labui mažiausiai tris
mėnesius.