Tai numatoma Vyriausybės įstatymo pataisų projekte, kuriam ketvirtadienį
po pateikimo pritarė 49 parlamentarai, 8 buvo prieš, 6 susilaikė.
Projektą pateikęs vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis teigė, kad
pataisos remiasi bendrovės „KPMG Baltic“ atliktu Vyriausybės kanceliarijos
veiklos ir funkcijų auditu.
Pagal projektą premjero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės
tarnautojas būtų ne tik jo patarėjai, kaip yra dabar, bet ir ministro
pirmininko kancleris, jo pavaduotojas, departamentų direktoriai. Pastarosios
trys pareigybės šiuo metu yra karjeros tarnautojai, į pareigas skiriami
surengiant konkursus.
„Kas jums svarbiau - kompetencija, kvalifikacija ar lojalumas?“ - klausė
socialdemokratė Milda Petrauskienė.
R.Palaitis aiškino, kad „Ministro pirmininko kanceliarija tampa jo
politiniu biuru“.
Anot jo, pirminiais duomenimis, po šios reformos iš 260 dabartinių
Vyriausybės kanceliarijoje dirbančių žmonių turėtų likti apie 200 etatų.
„Vyksta valstybės griovimas. Kyla klausimas, kieno užsakymu tai daroma? -
piktinosi „darbietis“ Mečislovas Zasčiurinskas. - (...) Kada ambasadoriai,
Valstybės saugumo departamento ir kitų struktūrų pareigūnai, neurochirurgai
kardiochirurgai irgi bus padaryti politinio pasitikėjimo?“
Konservatorius Česlovas Stankevičius teigė, kad premjeras privalo turėti
Ministro pirmininko kanceliariją. Anot jo, taip yra Norvegijoje, kur
pasitraukus premjerui keičiasi ir Ministro pirmininko kanceliarijoje vadovų
postus turėję asmenys.
Valstybės tarnybos įstatymo projekte siūloma Vyriausybėje įsteigti ir
naujų pareigybių. Tai - Strateginio koordinavimo ir Reformų departamentų
direktoriai. Jis būtų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės
tarnautojai, kuriuos taip pat skirtų premjeras.
Taip pat siūloma įteisinti galimybę politinio (asmeninio) pasitikėjimo
valstybės tarnautojams suteikti kvalifikacinę klasę, kaip ir karjeros
valstybės tarnautojams.
Ministrų kabinetas siūlo panaikinti besidubliuojančias su Teisingumo
ministerija Vyriausybei pateiktų teisės aktų projektų vertinimo funkcijas.
Europos Sąjungos politiką formuotų viena institucija - Užsienio reikalų
ministerija. Iki šiol ši funkcija esą dubliavosi su Vyriausybės
padaliniais.