Kovotojo su korupcija įkainis: 700 Lt – už purvino politiko munduro išvalymą

Sunkiuose įtarimuose skendusio V.Matuzo munduro valyti į Panevėžį buvo atlėkęs tuometis „Transparency International“ Lietuvos biuro vadovas R.Juozapavičius.

Turėčiau netikėti, kad tuomet solidžiai organizacijai vadovavęs ir kitus uoliai mokęs gyventi R.Juozapavičius su V.Matuzu tapo sąmokslininkais prieš žurnalistus, kurie atskleidė korupcijos įtarimų sukėlusius faktus, o vėliau dar ir tyčia už tai žurnalistus žemino.

Greičiausiai sumanus politikas tiesiog pasinaudojo nepatyrusiu ir dažnai tik teorinėmis žiniomis žongliruojančiu R.Juozapavičiumi.

Nepaisant to, kuo tiki, o kuo ne, kaip sakoma, žodžių iš dainos juk neišmesi, o kas buvo - trintuku neištrinsi.

Todėl, kad ir dabar įžvelgiu nemažų panašumų D.Grybauskaitės ir ją parėmusių partijų santykiuose, kuriuose jau randasi nemažai noro įsiteikti šiai politikei, pasinaudoti jos populiarumu ir galbūt net pridengti jos kūnu nelabai švarius savo darbelius.

Kai išrinktoji prezidentė tikriausiai nuoširdžiai, net su jaunatvišku užsidegimu, kalba apie tai, kad ji nėra niekam įsipareigojusi, tik savo rinkėjams, kai kurios ją rėmusios partijos jau mezga jiems naudingus santykius su verslininkais ir tikisi pelningų sandorių.

Ar sugebės aukšto lygio administratorė bei, drįsčiau teigti, kartais pernelyg atvira, nuoširdi ir tuo pačiu tiesmuka D.Grybauskaitė į visą tai pažvelgti jau politikės akimis, pastebėti tuos ženklus ir išvengti jos kelyje statomų kilpų?

Lietuvoje dabar toks metas, kad dykai niekas nieko neremia, dykai ir piršto dėl kito niekas nepajudins, pagaliau, dykai ir į snukį negausi - reikia užsidirbti, o draugų reikia saugotis net labiau nei priešų.

Bet apie tai vėliau. Dabar norėčiau šiek tiek plačiau pristatyti visą Panevėžyje vykusią istoriją. Juo labiau kad apie jos padarinius dar nebuvo rašyta.

Tuomet V.Matuzas televizijos laidos „Paskutinė instancija“ žurnalistei prisipažino, kad labai jau prabangią vilą netoli Panevėžio, šalia didelio vandens telkinio ir pušynėlio, pasistatė pardavęs su žmona bendrovės „Aštuoni ženklai“ akcijas ir gavęs už jas milijoną litų.

Iš tikro bėdžiaus per kelerius metus V.Matuzas virto vienu turtingiausių miesto politikų. Visureigiai, brangūs sklypai, oficialus bendrovių akcijų, kurių vertė siekė iki 200 tūkst. litų, dovanojimas visiškai svetimiems žmonėms, sukėlė vietos žurnalistų įtarimus.

Tačiau praėjus metams po įsimintinos laidos, žurnalistai V.Matuzo šeimos turto ir pajamų deklaracijose to milijono taip ir nerado.

Niekur nebuvo užsiminta ir apie tai, kad Matuzų šeima gavo nors kokių pajamų pardavusi minėtos bendrovės akcijas. Pardavimo sandoris deklaracijose irgi nebuvo fiksuotas.

Tuo metu V.Matuzas buvo priverstas teisintis miesto tarybai, net paskelbė visus įtarimus neigiantį pereiškimą, savo interneto puslapyje nuolat liejo pagiežą ant žiniasklaidos, vadino ją korumpuota.

Tačiau ir po tų apgailėtinų pasiteisinimų bei paplavų srauto ant vietos žurnalistų, politiko laidoje paminėtas milijonas litų deklaracijose neatsirado.

Štai tada, praėjusių metų kovo 3 dieną, tuometis Panevėžio meras V.Matuzas ir pasikvietė R.Juozapavičių į miesto savivaldybę paskaityti paskaitos tema „Žiniasklaidos skaidrumas ir nauji iššūkiai viešojo sektoriaus komunikacijai.“

Jau kitą dieną, kai visi aplink tik ir domėjosi jo paties nežinia kur dingusiu milijonu, savo internetiniame puslapyje V.Matuzas net pasimėgaudamas citavo paskaitoje išgirstus ir pačiam merui šioje situacijoje labai jau naudingus R.Juozapavičiaus teiginius.

„Vietinė žiniasklaida ignoruoja profesionalios žurnalistikos standartus ir savo profesines pareigas, žiniasklaidos skaidrumo chartiją“, „Užsakomosios laidos, straipsniai, žiniasklaidai nepalankių faktų, vertinimų nutylėjimai, kai kurių žiniasklaidininkų kraštutinai ciniškas požiūris į savo darbą, kur nėra jokių tiesos paieškų, o vien pinigų kalimas, atidirbinėjimas yra Lietuvos žurnalistikos kasdienybė“, „Lietuvos žurnalistai neinformuoja, o siekia daryti įtaką.“

Tekstą V.Matuzas pabaigia teigdamas, jog „tai tik keletas Ryčio vertinimų rimtai sergančios žiniasklaidos atžvilgiu“.

Jau galutinai įsiteikdamas už 700 litų honorarą, išmokėtą iš savivaldybės biudžeto lėšų, jį nubalinti sutikusiam Ryčiui (politikas viešai taip jį ir vadina - vardu), V.Matuzas pasamprotavo, jog prie šio kovotojo su korupcija namo reikėtų pastatyti Don Kichotą.

Po tokio puolimo iš karto iš dviejų frontų - V.Matuzo ir „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovo R.Juozapavičiaus - tyrimą dėl abejotinų V.Matuzo pajamų atlikę žurnalistai nustėrę klausinėjo, kodėl taip žiauriai su žemėmis maišomi būtent jie, iškėlę šiuos faktus į viešumą?

Ar tikrai R.Juozapavičius nežinojo, kad jis skaityti paskaitos buvo pakviestas tik tam, kad pažemintų principingai dirbančius vietos žurnalistus?

Dabar grįžkime prie Lietuvos politikos realijų.

Juodosiose kasose vartosi milijonai

Vienas kaunietis verslininkas gyrėsi prieš Prezidento rinkimus davęs iš savo „juodosios buhalterijos“ nemažą sumą pinigų vienai iš D.Grybauskaitę rėmusių partijų.

Reiktų pripažinti, kad prieš kiekvienus rinkimus atsiranda storas pinigines demonstruojančių verslininkų, kurie giriasi davę tam ir anam, kad politikai turės po rinkimų atidirbti.

Sutinku, kad tokias kalbas galima vertinti ir atsargiai - pagyrūnų irgi pilnos pakampės. Tačiau panašių kalbų teko girdėti ir kituose miestuose.

O ką liudija V.Uspaskicho partijos byla ir garsioji „Abonento“ istorija, apraizgiusi net ideologiškai priešingų partijų lyderius? Ne dešimtimis tūkstančių litų, o milijonai nelegalių pinigų vartosi partijų „juodosiose kasose“.

Kaip vertinti, kai Socialdemokratų partijai keliasdešimt tūkstančių paaukoja kokia nors vienkiemyje gyvenanti ir vos galą su galu sudurianti Marytė ar Onutė?

Sukūrė sistemą, kurioje neimti negalima

Patys politikai sukūrė sau tokius “antikorupcinius” įstatymus, pagal kuriuos neimti, jeigu oligarchai siūlo, yra tiesiog nepadoru. Mat priešingu atveju tavo priešininkas paims, o paėmęs rinkimus laimės.

Štai į tokią terpę dirbti ateina išrinkta prezidentė.

Tikiu, kad D.Grybauskaitė nori Lietuvai padaryti daug gero. V.Adamkus irgi to siekė, pastarąjį skirtingu laiku irgi rėmė ir konservatoriai, ir liberalai.

Dabar tie patys buvę rėmėjai iš V.Adamkaus, kuris nepanoro veltis į oligarchų valdomų partijų karus, atvirai tyčiojamasi. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratai po truputį šliaužia lyg ta hidra ir jau tampa svarbesnė ir už pačią valstybę, ir už Konstitucinį teismą.

To įrodymas - Aukščiausiojo Teismo pirmininko V.Greičiaus atleidimo, tiksliau, neatleidimo istorija.

Kodėl konservatoriams nebeįtinka V.Adamkus?

Ko jau ko, o savanaudiškumo, oligarchų interesų protegavimo, ryšiais su abejotinos reputacijos žmonėmis prezidentui V.Adamkui niekas prikišti negali.

Be to, V.Adamkus yra nuoseklus dešiniųjų pažiūrų politikas, kuris užsienio politikoje įgyvendino nemažai V.Landsbergio puoselėtų įdėjų. Ypač remiant iš Rusijos įtakos dar neišsivadavusių tautų laisvės siekius.

Objektyviai vertinant V.Adamkus niekada nedarė nieko tokio, kas prieštarautų konservatorių Ideologijai (nepainioti konsevatizmo su partija) . Prezidento vetuoti įstatymai ar noras būtent įstatymą iškelti aukščiau teisėjų intrigų, irgi neturėjo jokių užkulisinių poteksčių. Tai liudija tik V.Adamkaus siekį kurti teisinę valstybę.

Tai kur tada ta priežastis, verčianti konservatorius prisidėti prie tų, kurie staiga ėmė niekinti jau nueinantį prezidentą?

Peršasi išvada, kad konservatoriai jau yra giliai įklimpę į oligarchų dumblą. Iš jo su bjauriu kvapu kyla ir kaltinimai V.Adamkui neva bendradarbiavus su KGB, neva vykdė ne tokią užsienio poltiką. Visi tokių kaltinimų įrodymai - seilėmis ant asfalto tepti.

D.Grybauskaitė kol kas turi tik vieną su konservatoriais bendrą vardiklį - keisti užsienio politiką Rusijai naudingesne linkme. Visose kitose srityse - tamsa.

Išrinktoji prezidentė grasina atsisakyti kelių ministrų, o A.Kubilius tvirtai sako nė vieno neaukosiąs. Net labai jau diplomatišką pasiūlymą išsiųsti finansų ministrą A.Šemetą į Briuselį premjeras atmetė net nesvarstęs.

D.Grybauskaitė reikalauja peržiūrėti Seimo naktibaldų priimtus įstatymus, o A.Kubilius vis dar raukosi. Tai kas tada bus po pusmečio ar metų? Su premjero ambicijomis naujai šalies vadovei teks kovoti „dekretiniu valdymu“?

Visos aferos vykdomos teisėtai

Nesu tikras, kad D.Grybauskaitei pavyks gerai „įsikirsti“ į visus valdančiosios daugumos ir oligarchų santykius. Juk pati šalies vadovė nekontroliuos milijonų litų vertės viešųjų pirkimo konkursų, neturės galių įveikti ir oligarchams palankių įstatymų. Galop didžiausios aferos ir vykdomos įstatymų lyg ir nepažeidžiant.

Taip ir „Alita“ neteisėtai buvo privatizuota ir niekas tų rezultatų naikinti net nesirengia, kelių tiesimo konkursus laimi vos kelios privilegijuotos bendrovės, o Valdovų rūmus prie visų valdžių sugebėjo statyti ir toliau statys tik viena bendrovė.

Mat Panevėžio statybos trestas, tų pačių savininkų valdomi „Panevėžio keliai“ arba asmeniškai tų bendrovių savininkai prieš rinkimus vienodai pinigais parėmė ir socialdemokratus, ir konservatorius, ir net didžiojo tapšnotojo partiją. Ir kas čia neteisėto?

Net ir puolęs po traukiniu nieko nelaimėsi

Tad, leiskite paklausti, kaip D.Grybauskaitė sugebės sustabdyti tą grėsmingai judantį ir per 20 metų jau gerokai įsibėgėjusį korupcijos traukinį? Puls po ratais? Gal sustabdys dekretais?

V.Adamkus po ratais nepuolė ir tai baigiantis kadencijai konservatoriai Šiurkščiai paspyrė jį užpečkin ir liepė nebesikišti į valstybės valdymą. Gal už tai, kad atsisakė tam traukiniui dar daugiau anglių pakrauti? O tai kas tada laukia D.Grybauskaitės, jei ji nesutiks atiduoti, tarkime, Valstybės saugumo departamento premjero A.Kubiliaus kontrolei?

Ar ir toliau taip iškalbingai tylėtų premjeras A.Kubilius, jeigu D.Grybauskaitė lieptų išardyti ne tik LEO LT, bet ir su garsiais konservatorių vardais siejamą Energijos realizacijos centrą?

Netiesk rankos, nes nukąsti gali

Šis centras teigia, jog jau turi monopolinę teisę po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo importuoti į Lietuvą iš Rusijos neribotą kiekį elektros energijos. Kaina, suprantama, bus sutartinė, tiksliau, - padiktuota monopolininko su konservatorių antpečiais.

Kokiu būdu susitars ne kartą dėl pavojingų ryšių su šiuo centru draugų jau įspėtas A.Kubilius ir prieš monopolijas energetikos ūkyje kovojanti D.Grybauskaitė?

Kuo tada bus apšaukta Plieninė magnolija ir kokių kompromatų prieš ją ištrauks ant valstybės galvos jau šliaužiojanti hidra?

Visų tų istorijų moralas: ne visada reikia tikėti šventaisiais save laikančiais juozapavičiais, ne visada reikia ir ranką tiesti tave remiančiam ir tau besišypsančiam - gali ir nukąsti.