Avys laisvai sau ganėsi ir puikiai jautėsi. Šeimininkas ir parko darbuotojai, manydami, kad avelės saugios, retai kada užsukdavo jų pasižiūrėti. Tačiau baigiantis ganiavos sezonui salose jų teliko vos 11. Tai pastebėjusi parko administracija lapkričio 24 d. dėl avių vagystės kreipėsi į Kauno r. policijos komisariatą.
Pareigūnams iki šiol nepavyko aptikti avių dingimo pėdsakų. Nepaisant, kad patirta apie 20 tūkst. Lt nuostolių, panašią praktiką norima tęsti ir šiemet, tik avis pakeičiant ožiais.
Kauno marių pakrantės ir salos – mėgiamos daugelio vandens ir pelkių paukščių. Regioninio parko darbuotojai 1981-1992 metų laikotarpiu čia užregistravo 86 paukščių rūšis, perėjo 40 rūšių. Aptikta ausuotųjų kragų, laukių, pilkųjų garnių, didžiųjų ančių, dryžgalvių kryklių, rudagalvių ir kuoduotųjų ančių, ilgasnapių bei nendrinių vištelių lizdų. Tarp didelių populiacijų paukščių sutinkama 25 retų ir nykstančių paukščių rūšių, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą.
Šis didžiausias mūsų šalies dirbtinis vandens telkinys labai svarbus migruojantiems paukščiams. Ypač daug čia susitelkia gulbių nebylių, kuoduotųjų ančių, klykuolių ir laukių, taip pat didžiųjų ir rudagalvių ančių, rudagalvių kryklių. 1998 m. rudenį buvo pastebėta net intensyviai nykstančių mažųjų žąsų. Marių seklumose ir salose telkiasi sėjikinių paukščių būriai: pempės, juodkrūčiai bėgikai, raudonkojai tulikai ir gaidukai, net akmenės bei islandiniai bėgikai.
Siekiant išsaugoti nykstančias, retas paukščių rūšis, apie 13 ha bendro ploto trys Kauno marių salelės buvo paskelbtos Arlaviškių ornitologiniu draustiniu. Į tas salas niekam nevalia užsukti poilsiauti ar meškerioti. Jose visada tylu, ramu – geriausios sąlygos paukščiams perėti.
Tačiau vien ramybės paukščiams nepakanka, vietovė turi būti tinkama lizdams sukti. O tokių vietų žuvėdroms, pilkosioms ir šaukštasnapėms antims, tilvikiniams bei kiriniams paukščiams kasmet vis mažėja – pievelės apauga aukšta žole, krūmai tampa šabakštynais. Todėl kai kurias vietas reikia nušienauti, iškirsti krūmus, pernykščias nudžiūvusias nendres.
Šie ir kiti paukščių buveinių priežiūros darbai numatyti Kauno regioninio parko parenguose projektuose, kuriuos administruoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Už struktūrinių fondų lėšas 2007 m. buvo iškirsta sumedėjusi augalija, o 2008 m. už Kauno r. savivaldybės lėšas salose buvo ganomos avys, kurios turėjo nuėsti po iškirtimo atželiančius krūmus ir žoles.
Tokį draustinių priežiūros būdą praktikuoja ne viena ES šalis. Pasak Kauno marių regioninio parko vyriausiojo biologo Giedriaus Vaivilavičiaus, ganiava – veiksminga ir natūrali bei pigiausia gamtotvarkos priemonė. Šiuos darbus pavedus rangovui neužtektų projektui įgyvendinti skirtų lėšų. Be to, kai kurie salelių pakraščiai pelkėti, su dalgiu po nendrynus nepasišvaistysi. Tad ir buvo pasitelktos avys.
Tačiau rudenį, kai ūkininkas Pranas Gaidamavičius iš Gilučių kaimo (Elektrėnų sav.) atvyko atsiimti parke „įdarbintų“ avelių, 34 buvo dingusios, o likusios susispietusios į būrelį, atrodė kažko labai išsigandusios.
Avių dingimo pėdsakų ieškojo parko darbuotojai, Kauno r. policijos komisariato Garliavos nuovados vyriausiasis tyrėjas Ričardas Čapauskas, vėliau - to paties komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausioji tyrėja Aneta Lazarevičiūtė, kuri, nieko naujo neištyrusi, vagišių nenustačiusi šią bylą padėjo į stalčių sakydama, jog tyrimas tęsiamas. Pareigūnė dar turi vilčių, kad galbūt sučiuptas koks nors vagišius prasitars ir apie pavogtas avis iš Kauno marių.
Šiemet parko darbuotojai P. Gaidamavičiaus neprašė paskolinti avių, už kurių „atliktą darbą“ Kauno savivaldybė jam sumokėjo 10 tūkst. Lt. Tačiau už dingusias avis jam niekas neatlygino. Nepaisydamas patirtų nuostolių ūkininkas skolina avis kitiems klientams. Urmo bazėje įrengtoje prakartėlėje lankytojai galėjo matyti penkias jo avis, o prasidėjus ganiavos sezonui 40 avių su ėriukais jis paskolino centrinių golfo laukų savininkams, kad šios nuėstų žolę aplinkui aikštynus. „Čia visai kas kita. Tie golfo laukai aptverti aukšta metaline tinklo tvora, visą parą sporto kompleksą saugo žmogus. Čia avims negresia jokie pavojai“, – džiaugėsi sėkminga ganiava P. Gaidamavičius.
Kauno marių regioninio parko direkcija šiemet buvo sumaniusi paukščių draustinyje ganyti ne avis, bet ožius, kurių mėsa mažiau paklausi, todėl nereikės didelės jų apsaugos. Parko vyr. biologas G. Vaivilavičius „ŪP“ sakė, kad jau buvo tartasi su viena ūkininke iš greta esančios Kalvių gyvenvietės dėl 15 ožių nuomos vasaros sezonui. „Ji jau buvo sutikusi, tačiau, kai įsigilino į sutarties sąlygas, kuriose nurodyta, jog gyvulius turės prižiūrėti savininkas, atsisakė. Tad dabar svarstome kelis variantus. Žinoma, geriausias – ganiava. Šis salų priežiūros būdas veiksmingesnis negu žmonių darbas. Galvojome savo jėgomis vykdyti projektą, bet tai neįmanoma juridiškai, parko direkcija tokių paslaugų neteikia. Pasitelkti rangovus neturime tiek lėšų.
Taigi ekonomiškiausias ir geriausias sprendimas būtų – nuomoti ožius. Apskritai ganiavai draustiniuose rekomenduojama mišri gyvulių banda – avys ir ožkos. Avys nuėda žolę, o ožkos apdoroja krūmus. Manau, kad iki birželio pabaigos šią problemą vienaip ar kitaip išspręsime“, – „ŪP“ sakė G. Vaivilavičius.
Na, o kol kas Arlaviškių ornitologinio draustinio salose dar nėra nei avių, nei ožkų.