Pati pasirinko ramų gyvenimą Juknaičiuose, kur įsigijo socialinį būstą ir pradėjo gyventi iš gaunamos pensijos. Prabėgus trejiems metams it perkūnas iš giedro dangaus trenkė žinia – Nacionalinė mokėjimo agentūra perskaičiavo jos gautas išmokas ir pareikalavo grąžinti permokėtas lėšas. Moteris ir šiandien netiki, kad ją pasivijo tokia grėsminga skola, kuri jau pradėta skaičiuoti iš jos pensijos.
Kai ūkininkavimas tapo našta
Buvusi ūkininkė Irena Baliutavičienė dabar vis dažniau būna Vilniuje, kur gyvena jos dukra, auginanti du mažylius. Bet džiaugtis vaikaičiais 72 metų močiutei sukliudė ją pasiekusi žinia, kad... yra skolininkė. Jai taikoma skolos išieškojimo sankcija, o laiku nesumokėjus dar užgriūva ir palūkanų našta.
Šių metų pradžioje moteris gavo Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos Finansų ir apskaitos departamento Skolų valdymo skyriaus informacinį laišką. NMA Finansų ir apskaitos departamento direktoriaus pavaduotoja Kristina Petronytė jame nurodo, kad dalis skolos jau buvo išskaičiuota iš mokėtinos paramos, o kitą dalį pati skolininkė turi pervesti į nurodytą sąskaitą.
Operatyviai pradėta spręsti problema suglumino moterį. Juolab kai ji nutarė išsiaiškinti, ar iš tiesų skolos susidarė dėl jos kaltės. Buvusi ūkininkė kreipėsi į advokatą, parašė laiškus NMA, o vėliau ir Žemės ūkio ministerijai.
„Aš dalyvauju priemonėje „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“. Esu senas žmogus ir per nežinojimą vieno žemės sklypo neperdaviau perėmėjui Rimantui Baliutavičiui. Susidarė permoka 7957,94 Lt.
Jei būčiau laiku įspėta apie šią klaidą, būčiau ją ištaisiusi. Tad nebūtų susidariusi tokia didelė permokos suma. Dabar, būdama pensininkė ir ligota moteris, neturiu galimybių grąžinti šią skolą“, – rašė I. Baliutavičienė agentūrai.
Atsakymai – skolos su palūkanomis apskaičiavimo lentelė.
Kur suklydo ūkininkė?
Tai buvo 2005 metais. Ūkininkė tvirtai nusprendė pasitraukti iš gamybos – triūsti nebeleido ir prastėjanti sveikata, ir bėgantys metai vis didesnę naštą krovė. Tad pasirinkusi paramos priemonę ji perleido savo tris žemės sklypus sūnui Rimantui.
Dar vieną sklypą, gautą atokiau, ji perleido to paties Kūgelių kaimo šeimai Danguolei ir Sauliui Mauricams. Pasirodo, ji visus sklypus, tiksliau, visą turėtą ir dirbtą žemę, turėjo perleisti vienam perėmėjui. Taip buvo pažeistos Administravimo taisyklės.
Tačiau NMA juk gavo visus I.Baliutavičienės žemės perleidimo sandorius. Juose aiškiai nurodyta, kam ir kaip buvo perleisti sklypai. Kodėl tada niekas nepastebėjo tos klaidos? Irena ir šiandien įsitikinusi, kad ji specialiai ar norėdama gauti daugiau naudos nesiekė nieko apgauti. „Aš tikrai nieko neapgavau. Juk perleidau visą žemę. Jei man būtų nurodę klaidą, ją būčiau tuoj pat ištaisiusi, anuliavusi sutartį“, – aiškino moteris.
Atsakymas iš Žemės ūkio ministerijos moterį pasiekė daugiau nei po dviejų mėnesių. Jame perskaitėme lakoniškas eilutes: jeigu ūkininkas gauna pernelyg didelę išmoką, jis grąžina atitinkamą sumą ir palūkanas, kurios skaičiuojamos už laikotarpį, praėjusį nuo pranešimo apie įpareigojimą grąžinti išmoką iki jos grąžinimo arba išskaitymo.
„Taigi tiek nacionaliniai, tiek Europos Sąjungos teisės aktai numato pareigą paramos gavėjui grąžinti klaidingai išmokėtą paramos sumą ir mokėti palūkanas“, – rašė atsakyme Žemės ūkio ministerijos sekretorius Vytautas Grušauskas. Ministerijos manymu, Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimas dėl lėšų susigrąžinimo ir palūkanų skaičiavimo yra teisėtas.
Paramos gavėjų gretos retėja
Aptartas pavyzdys – ne vienintelis Lietuvoje. Pasak mūsų pašnekovės I.Baliutavičienės, jų kaime yra ir daugiau ūkininkų dėl neapdairumo ar nesąmoningai padarytų klaidų patyrusių rūpesčių. Savo ruožtu redakcija keletą klausimų, susijusių su parama ūkininkams, pasitraukusiems iš žemės ūkio gamybos, pateikė Nacionalinės mokėjimo agentūros direktoriui Sauliui Silickui.
- Kiek kaimo žmonių dalyvavo KPP priemonėje „Ankstyvo pasitraukimo iš žemės ūkio gamybos rėmimas“?
- Pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ buvo patvirtinta 20 547 paramos gavėjai. Tuo tarpu pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“ paramos gavėjais kol kas patvirtinti 928 buvę ūkininkai.
- Kokią paramą gavo kaimo žmonės ir ūkininkai?
- Paramos gavėjams, dalyvaujantiems Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonėje, 2004–2008 metais išmokėta 310,075 mln. Lt. Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano finansinis laikotarpis baigėsi 2008 m. gruodžio 31 d., kuomet buvo išmokėtos paskutinės lėšos iš šios programos. Nuo 2009 m. parama buvusiems ūkininkams, dalyvaujantiems 2004–2006 metų priemonėje, mokama iš Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programai skirtų lėšų – iš jų nuo 2009 m. sausio 1 d. jau išmokėta 40,156 mln. Lt. Tad iš viso paramos gavėjus, dalyvaujančius ankstesnio programavimo laikotarpio priemonėje, jau pasiekė 350,231 mln. Lt.
Tuo tarpu paramos gavėjus, besikreipusius dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“, pasiekė 3,96 mln. Lt.
- Ką reiškia - „pasitraukti iš prekinės gamybos“?
- Procesas, kuomet asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla, visam laikui nutraukia prekinę žemės ūkio gamybą, t. y. nebegamina rinkai, nepardavinėja iš savo ūkio jokios produkcijos.
- Esama labai daug tokios paramos skatinimo skeptikų ir kritikų. Jie sako, kur tai matyta, kad kaimiečiui mokėtų nemažus pinigus už tai, kad jis nedirbtų žemės, neaugintų gyvulių, nesiverstų žemdirbyste?
- Į šį klausimą turėtų atsakyti Žemės ūkio ministerijos atstovas.
- Pastaruoju metu yra skundų iš ūkininkų, pasinaudojusių šia parama. Jie, prabėgus po pasitraukimo dvejiem trejiems metams sulaukė griežtų sankcijų iš NMA tarnybos. NMA yra teisi reikalaudama grąžinti neteisingai permokėtas išmokas ir palūkanas. Pakomentuokite, kokias pagrindines klaidas daro ūkininkai?
- Permokos dažniausiai susidaro dėl iš anksto mokėtų išmokų. Norint, kad lėšos kuo greičiau pasiektų paramos gavėjus, ūkininkams, kurie nusprendė pasinaudoti KPP parama ir anksčiau pasitraukti iš prekinės žemės ūkio gamybos, pagal 2004–2006 metų priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ išmokos buvo skaičiuojamos ir pervedamos iš anksto, remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) pateiktais preliminariais duomenimis.
Tiksli paramos suma vėliau buvo perskaičiuota gavus tikslius duomenis iš „Sodros“ už praėjusius metus. Jei mokant išmoką už ateinančius metus buvo išmokėta didesnė paramos suma, nei priklauso pagal patikslintus „Sodros“ duomenis, permoką paramos gavėjas, kaip ir buvo įsipareigojęs, turi grąžinti.
- Moteris pasiryžo savo keturis sklypus perleisti sūnui – ūkininkui. Trys sklypai buvo vienoje vietoje, o ketvirtas atskirai, kitam kaimo gale. Tad tuos tris ji perleido sūnui, o ketvirtą – kitam asmeniui. Po trejų metų kaip perkūnas iš giedro dangaus – sumokėti permokėtus beveik 9 tūkst. Lt. Moteris gyvena socialiniame būste – pensione. Gauna vien pensiją, pinigai išleisti... Ką jai daryti? Suprantama, ji suklydo taip padalijusi savo sklypus. Klaidas reikia atitaisyti. Bet ar kartu neapsiriko ir NMA darbuotojas, turėjęs iškart pamatyti tokią klaidą? Ar galioja tokioms paklaidoms senaties terminas?
- Ūkio perleidimas netinkamam perėmėjui – viena dažniausiai daromų paramos gavėjų klaidų tiek 2004-2006, tiek 2007-2013 metų laikotarpiais. Šiuo atveju dalis kaltės yra ir Nacionalinės mokėjimo agentūros - administruojant paramos gavėjos kasmetinius prašymus už 2006 ir 2007 metus, dėl techninės klaidos nebuvo pritaikyta 40 proc. sankcija už netiksliai perleistą žemės ūkio naudmenų plotą. Tačiau norime pažymėti, kad pasirašydamas paramos paraišką pareiškėjas įsipareigoja grąžinti klaidingai apskaičiuotą – nesvarbu ar dėl jo, ar dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros kaltės - ir į jo sąskaitą pervestą paramos sumą. Šios moters atvejis bus dar kartą svarstomas Nacionalinės mokėjimo agentūros sudarytoje komisijoje.
Pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 3D-423, 4.1 punktą, pareiškėjas yra asmuo, įsipareigojantis perleisti nuosavybės teise jam priklausantį ūkį arba jo dalį tinkamam perėmėjui.
Šios paramos gavėjos atveju, tinkamu perėmėju buvo patvirtintas jos sūnus. Trys žemės ūkio sklypai buvo perleisti jam, o vieną pirkimo–pardavimo sutartimi paramos gavėja perleido kitiems asmenims. Todėl paramos gavėjai turi būti taikomos sankcijos - pagal taisyklių 43.3.2 punktą, „jei klaidingai nurodytas perleidžiamos žemės valdos (ŽŪN) dydis tarp 5–20 proc. – metinė išmoka sumažinama 40 procentų“. Pagal taisyklių 42 punktą – numatytos sankcijos paramos gavėjui taikomos per visą paramos teikimo laikotarpį.
Tačiau, atsižvelgiant į ekonominę situaciją, dedamos visos pastangos, kad paramos gavėjas susidariusią skolą galėtų grąžinti jam palankiausiu ir patogiausiu būdu. Jeigu paramos gavėjui susidariusią skolą grąžinti sudėtinga dėl sunkios finansinės padėties, o, pavyzdžiui, socialinės išmokos yra vienintelis pajamų šaltinis, jis turi galimybę skolą grąžinti dalimis ir taip prasitęsti skolos grąžinimo terminą. Tokiu atveju palūkanos skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies. Norėdamas skolą grąžinti dalimis, paramos gavėjas būtinai turi raštu kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą su prašymu išdėstyti skolą dalimis. Pageidautina nurodyti ir terminus. Prašymas gali būti laisvos formos.
- Kur patenka tokios išskaičiuotos iš kalto asmens lėšos? Ar jos grąžinamos į ES fondus?
- Tiesiogiai negrąžinamos, tačiau iš ES fondų gaunama mažesnė paramos suma – iš jos minusuojamos išskaičiuotos lėšos.