Ant Dzūkijos kalvų – šaltalankių sodai

Žemės ūkio valdoms modernizuoti skiriama ES parama gali pasinaudoti ir netradicines kultūras, pavyzdžiui, šaltalankius, auginantys ūkininkai.

Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniuose skyriuose renkamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį. Paraiškos bus renkamos iki metų pabaigos arba iki kol jų bus gauta tiek, kad prašomos paramos suma bus lygi nustatytai pagal priemonę metinei paramos sumai.

Paraiškas pagal šią priemonę galima teikti, kai prašoma paramos suma didesnė negu 150 tūkst. litų, taip pat pagal supaprastintą tvarką, kai prašomos paramos suma – iki 150 tūkst. litų.

Pagal antrąją šios priemonės veiklos sritį remiama gyvulininkystė, augalininkystė ir paslaugų žemės sektoriui teikimas.

Iš augalininkystės sektoriaus ypač yra remiamos linininkystė ir sėklininkystė, sodininkystė, uogininkystė ir daržininkystė, rapsų auginimas.

Parama gali būti teikiama netgi netradicinėms kultūroms, kaip antai šaltalankiams, auginti.

Po karjerus braidantys šaltalankiai – ne naujiena. Vėlų rudenį važiuodavau šalnos palytėtų jų uogų. Bet žmogaus sodintus šaltalankius mačiau pirmą kartą. Už Alovės Venciūnų ir Kalesninkų (Alytaus r.) kaimų link jų – ištisi laukai.

Tvarkingomis eilėmis vingiuoja dzūkų kalvomis, žilstelėjusiais lapais šviečia iš sodrios pavasario žalumos.

Tai Daivos Kvedaraitės šaltalankių sodai. Iš Kauno rajono kilusi, Vilniuje savo įmonę turinti verslininkė šaltalankius Alytaus rajone sodinti pradėjo prieš ketverius metus.

Iš pradžių nupirko 27 ha žemės, apsodino šaltalankių sodinukais, paskui 10 ha, apsodino šaltalankiais. Ir taip kasmet vis daugiau.Dabar jos šaltalankiai žiluoja daugiau nei 50 ha.

Nedaug kas Lietuvoje augina šaltalankius. „Mūsų, šaltalankių augintojų, asociacijoje yra 17 narių“, – sakė viena jų – D.Kvedaraitė.

Šaltalankiai auginami dėl uogų, kurios yra tarsi žmogaus sveikatos ir jo stiprybės eliksyras.

Šaltalankio uogose, jų luobelėje, kauliukuose yra vertingų aliejų, organinių rūgščių, įvairių vitaminų ir mineralinių medžiagų.

Šaltalankių uogos nebijo šalčio, nes yra riebios, todėl renkamos po pirmųjų šalnų. Tada jos būna ne tokios rūgščios, lengviau atsiskiria nuo šakelių.

Iš šaltalankio uogų gaminamos sultys, įvairūs džemai ir uogienės, kosmetikos priemonės.

Šaltalankiai – ne agurkai, nuo kurių lysvės neatitrauksi nei akių, nei rankų. Todėl šaltalankius mieste verslą turinti ūkininkė ir pasirinko. Tačiau ir šiems, kol dirvoje įsikabina, reikia ne mažiau dėmesio nei daržovėms.

„Šaltalankis auga ten, kur jis gali augti“, – sakė mus į laukus atlydėjęs ūkininkės brolis Sigitas Kvedaras.

Jis – miškininkas, tad jo patyrimas šaltalankių ūkyje ypač vertinamas.

Šaltalankiui nereikia derlingos žemės, jis gali augti ir žvyro karjere. Bet tai – šviesamėgis augalas. Jeigu pirmaisiais metais jį nurungs žolės, sodinukas žus.

D.Kvedaraitės ūkyje nuolat dirba du samdomi žmonės. Jie šienauja šaltalankių tarpueilius, apravi juos, jei stoja sausra – palaisto.

Kol šaltalankių sodas nebuvo didelis, visa tai buvo galima atlikti rankomis. Dabar 50 ha rankomis neišravėsi.

„Pirksime kopijuojančią žoliapjovę“, – sakė ūkininkė ir paaiškino, kas tai yra.

Tai žoliapjovė su judriu pjaunamuoju ratu, kuris dėl atsikišusio ūsodaviklio išvengia kliūties – prie sodinuko įkalto kuolo. Aplink kuolą sukdamasis ratas apipjauna žolę ir aplink augalą.

„Dar pirksime ir pneumatines žirkles“, – pasakojo apie kitą įdomesnį pirkinį ūkininkė.

Šiomis elektromechaninėmis žirklėmis karpomos šaltalankių uogos.

Tuomet nereikia jėgos, tik menkai spustelėjus oro slėgiu reguliuojamomis žirklėmis galima lengvai nukirpti kietą ir dygią šaltalankio šakelę.

Šaltalankių uogos karpomis su šakelėmis. Paskui jos šaldomos. Sušalusios uogos nuo šakelių lengvai nubyra.

Kopijuojančią žoliapjovę, pneumatines žirkles, rankinį grąžtą sodmenims sodinti, priekabą konteineriams vežti, konteinerius, frontalųjį krautuvą ir kitą techniką ūkininkė D.Kvedaraitė pirks pasinaudodama ES parama.

Ji jau sulaukė teigiamo projektų atrankos komisijos vertinimo.

Paramą D.Kvedaraitė tikisi gauti pagal 2007-2013 m. KPP „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį.

Norint gauti paramą, reikėjo parengti verslo planą, ekonominiais skaičiavimais pagrįsti, kad remiamos investicijos atsipirks.

Šaltalankius auginančiai ūkininkei tai nesudarė jokių sunkumų – ji yra parengusi ne vieną panašų ES paramos lėšomis finansuojamą projektą kitiems ūkininkams. D.Kvedaraitė yra vienos privačios verslo projektus ruošiančios bendrovės savininkė ir direktorė.

D.Kvedaraitės šaltalankių ūkio plėtros projektas nėra brangus.

Kaip ji pati sakė, jis yra šiek tiek daugiau nei 200 tūkstančių litų vertės.

Kadangi mažiau palankiose vietovėse ES paramos lėšomis finansuojama iki 50 proc. (įprastai – iki 40 proc.) visų projekto išlaidų, D.Kvedaraitė, atskaičius visas kitas išlaidas, gaus apie 89 tūkst. litų. Kitus pinigus ji jau pasiskolino iš banko.

Didžiausia paramos suma vienam projektui gali siekti net 690 tūkst. 560 litų.

Tačiau didžiausios paramos patyrusi verslininkė ir ūkininkė imti nesiryžo.

„Sakau ir kitiems ūkininkams, kad pasvertų savo galimybes, ir pati jas sveriu“, – dalijosi ji patirtimi.

Šį rudenį D.Kvedaraitė ims pirmą šaltalankių derlių. Uogų būdavo ir ant pirmų metų sodinukų, tačiau tik sau, kaip sakoma, – ant vieno danties. Komercinis derlius užsimezgė tik po ketverių metų.

„Šaltalankių uogos turi paklausą Suomijoje, Vokietijoje, Japonijoje, tad dėl jų realizavimo problemų nebus“, – tikėjosi ūkininkė.

Pasak jos, paprastai iš 1 ha gaunama 8 tonos uogų.

D.Kvedaraitės šaltalankių ūkis – ekologinis, jame beveik nenaudojama trąšų, jokios chemijos. Ekologiniame ūkyje paprastai derlius būna nors ir sveikesnis, bet mažesnis.

„Tad jei gausime po 5 tonas, bus labai gerai“, – sakė ekologinių šaltalankių augintoja.

Nukarpius šaltalankių uogų šakeles vienais metais, vėl jas karpyti galima tik po trejų metų. „Norime šaltalankių plotą plėsti iki 90 ha. Tuomet kasmet galėsime imti derlių nuo 30 ha“, – planavo ūkininkė.

Tuomet, apskaičiavo ji, jos ir ES paramos lėšomis remtos investicijos atsipirks.

Šaltalankiai auga maždaug 20 metų. Tai – ilgalaikė investicija.

* * *

* Paramos gali kreiptis ūkininkai ar juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio produktų gamyba arba paslaugų žemės ūkiui teikimu, analogiška veikla užsiimantys žemės ūkio kooperatyvai, mokslo ir mokymo institucijos, turinčios eksperimentinius ar mokomuosius gyvulių arba paslaugas teikiančius ūkius.

* Pareiškėjų pajamos iš žemės ūkio veiklos per paskutinį dvejų metų laikotarpį iki paraiškos pateikimo turi sudaryti ne mažiau kaip pusę visų valdos veiklos pajamų. Šis reikalavimas netaikomas žemės ūkio kooperatyvams, mokslo ir mokymo institucijoms.

* Paraišką teikiantis asmuo privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą, valdą jis turi būti įregistravęs Žemės ūkio ir kaimo verslo registre, o nekilnojamasis turtas, į kurį investuojama, turi priklausyti pareiškėjui nuosavybės teise.

* Su paraiška reikės pateikti ir verslo planą, kuriame būtų pagrįsti investavimo tikslai, numatytos ir pagrįstos projektui įgyvendinti reikalingos lėšos, projekto finansavimo būdas ir projekto įgyvendinimo terminai (dabar patvirtinta tipinio verslo plano forma).

* Jeigu ūkis pretenduoja gauti paramą sėklininkystei plėtoti, jis turi būti pripažintas sėklininkystės ūkiu pagal įstatymu numatytą Augalų dauginamosios medžiagos tiekėjų atestacijos tvarką.

* Jei pareiškėjas projektą finansuos banko paskolos lėšomis, iki paramos sutarties pasirašymo jis turės pateikti su kredito įstaiga pasirašytą paskolos suteikimo sutartį.

Nacionalinės mokėjimo agentūros apmokėta informacija.