Naujų paskolų bankai nesuteikia, nes Vilnius jau praskolintas. Grąžinti skolų nėra iš ko, nes miesto biudžetui katastrofiškai trūksta įplaukų.
Skolinimosi limitas jau išnaudotas ir dėl to, kad sostinės biudžetą teko gerokai apkarpyti.
Toks uždaras ratas neleidžia miesto vadovams galvoti apie šviesią ateitį, o meras Vilius Navickas jau kartą prabilo apie savivaldybės bankrotą.
Šilumos tiekėjai palauks
Kad savivaldybėje bet kurią dieną gali apsilankyti antstoliai, aiškėjo ir šią savaitę, kai bendrovė „Vilniaus energija“ Lietuvos apeliaciniame teisme pareikalavo grąžinti 5,4 mln. litų skolą už mokyklų ir vaikų darželių šildymą bei karštą vandenį.
Šį kartą savivaldybei pasisekė – teismo posėdžio metu pavyko su šilumos tiekėjais sudaryti taikos sutartį. Jei to būtų nepavykę pasiekti, būtų areštuotos savivaldybės sąskaitos.
Savivaldybė įsipareigojo per pusantrų metų kas mėnesį „Vilniaus energijai“ grąžinti po 300 tūkst. litų.
Reikalauja rengti derybas
Savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Milėnas birželio 1-ąją pasirašė nedžiuginantį įsakymą.
Visiems savivaldybės asignavimų valdytojams jis nurodė persvarstyti sudarytas sutartis ir derėtis su kreditoriais, tiekėjais, rangovais, bankais, su kuriais reikia atsiskaityti 2009 metais ar reikėjo atsiskaityti anksčiau.
V.Milėnas pabrėžė, jog prasiskolinusios savivaldybės derybininkai privalo pasiekti, kad atsiskaitymai už paslaugas, prekes ir darbus būtų perkelti į 2010-uosius.
Taip pat dokumente nurodoma, kad savivaldybė ketina sudaryti skolų grąžinimo grafikus.
Koją kiša privatizavimas
„Per dvejus metus lėšos buvo iššvaistytos, tad mums dabar nieko kita nebelieka, kaip tik dengti skolas.
Toks yra mūsų politinis biudžeto įvertinimas“, – užsiminęs apie savivaldybės bankrotą neseniai kalbėjo V.Navickas.
Savivaldybės skola dabar – 767 mln. litų.
Toks pat grėsmingas skaičius buvo ir metų pradžioje.
„Žinoma, šis skaičius kelia nerimą. Visais būdais stengiamės jį mažinti“, – kalbėjo savivaldybės Finansų departamento direktorius Edmundas Kačkus.
Todėl sudarant savivaldybės biudžetą visiems asignavimų valdytojams papildomas lėšas nurodyta skirti tiktai skoloms mažinti. Tačiau savivaldybės valdininkams tai sunkiai sekasi padaryti.
E.Kačkaus žodžiais, itin mažai lėšų įplaukia į privatizavimo fondą: „Savivaldybei priklausančių objektų privatizavimas, galima sakyti, nevyksta. Dėl to ir skolos nemažėja“.
Tai – pagrindinė priežastis užmiršti optimistinius savivaldybės 2009-ųjų pradžios planus miesto skolą šiemet sumažinti 185 mln. litų. Dabar aiškėja, kad geriausiu atveju įsiskolinimas sumažės tik 100 mln. litų.
Tad kitąmet liks didesnė nei pusės milijardo litų skola. Tai – pusė savivaldybės metų biudžeto.
Paskola iš karto ištirpo
Patvirtintą 2009 m. 1,142 mlrd. litų savivaldybės biudžetą netrukus teko sumažinti iki 1,071 mlrd. litų.
Teko mažinti ir skolinimosi apetitą.
Jo limitas jau išnaudotas.
Anot E.Kačkaus, pasiskolinti lėšų, kad būtų galima grąžinti skolas, savivaldybei šiemet turbūt jau nepavyks. Nors SEB bankas suteiktų 20 mln. litų paskolą, jos gauti savivaldybė neturi teisės – reikia keisti įstatymus.
Paskutinė paskola, kurią gavo savivaldybė, – iš Šiaurės šalių investicijų banko. Gegužės 20 dieną buvo pasirašyta sutartis dėl 20 mln. eurų (69 mln. litų) kredito.
Ši paskola kaipmat ištirpo. Lėšos buvo skirtos skoloms grąžinti, jau įgyvendintiems projektams – pietiniam aplinkkeliui, naujiems troleibusams ir autobusams įsigyti, Gedimino prospektui rekonstruoti ir kitiems darbams finansuoti.
Beje, iš Šiaurės šalių investicijų banko savivaldybė tikėjosi gauti gerokai didesnę – 98,605 mln. litų – paskolą.
Skaičiai kasmet vis didėjo
Kad bankai skolose skęstančiai savivaldybei lengvai nebedalys kreditų, paaiškėjo jau pernai. Pastaraisiais metais didėję skolinimosi mastai pernai pradėjo mažėti.
2002 metais sostinė iš bankų pasiskolino 85 mln. litų, 2003 metais – 98 mln. litų, 2004 metais – 110 mln. litų, 2005 metais – 112 mln. litų, 2006 metais – 127 mln. litų, 2007 metais – 212 mln. litų, o 2008-aisiais – 182 mln. litų.
Rezultatas – 327 mln. litų skola bankams. Ilgiausias paskolų terminas – dešimt metų.
Grąžins tiktai trupinius
Kam, be bankų, dar skolinga savivaldybė?
Pasak E.Kačkaus, daugiausia už atliktus darbus ir tiekėjams skolingas Miesto ūkio departamentas.
Skolas už šildymą, karštą vandenį savivaldybė šiemet tikisi sumažinti iki 19 mln. litų.
Valdininkai tikisi, kad nebeliks skolų už elektros energiją, ryšių paslaugas, vandenį.
Bet tai – palyginti nedidelės skolos.
Komandiruočių – mažiau
Kad drastiškai teks taupyti lėšas, stabdyti pradėtus projektus, ieškoti pigesnių sprendimų, V.Navickas pareiškė balandžio mėnesį.
Plačiausiai nuskambėjo sustabdyta Nacionalinio stadiono statyba ir savivaldybės darbuotojų atleidimas.
Smarkiai sumažintas savivaldybės tarybos narių ir tarnautojų komandiruotėms skirtas biudžetas.
Valdininkai ir politikai, 2008 metais tam išleidę 718 tūkst. litų, šiemet turės tenkintis tik 171 tūkst. litų.
* * *
Kai kurios Vilniaus savivaldybės skolos
* Skolos bankams – 327 mln. litų.
* Miesto ūkio departamento skolos už atliktus darbus ir tiekėjams – 113 mln. litų.
* Įsiskolinimas už šildymą ir karštą vandenį – 33 mln. litų.
* Skola už elektros energiją – 1,3 mln. litų.