Mokyklų bibliotekininkai nuogąstauja, kad vaikai ir paaugliai vis rečiau užsuka į mokyklų bibliotekas. Jose trūksta ne tik knygų pasirinkimo, bet ir modernių duomenų bazių, kompiuterių, interneto.
2007–2013 m. Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų remiamas projektas „Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų modernizavimas“ padės mokyklų bibliotekoms atgyti ir susigrąžinti skaitytojus.
Bus modernizuotos 240-ies mokyklų bibliotekos
Šio projekto naudą pajus tiek bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų darbuotojai, tiek mokytojai ir mokiniai. 240-ties Lietuvos mokyklų bibliotekoms už ES struktūrinių fondų lėšas bus nupirkta įranga ir baldai. Jų poreikį padės įvertinti virtuali užsakomų prekių sistema.
Pasak Rasos Šnipinės, projektą įgyvendinančio Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centro direktoriaus pavaduotojos, taip siekiama kurti palankesnes sąlygas bendrojo lavinimo ugdymui ir gerinti švietimo kokybę, pasinaudoti šiuolaikinių technologijų teikiamomis galimybėmis.
Projekto įgyvendinimui numatoma skirti beveik 22,5 mln. litų, iš kurių daugiau kaip 19 mln. litų sudaro 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų lėšos. Likusi dalis bus skiriama iš Lietuvos biudžeto.
Bibliotekose – modernios priemonės
Projekte gali dalyvauti ne tik pagrindinės ir vidurinės šalies mokyklos, bet ir specialiosios mokyklos, kuriose mokosi vaikai su negalia. Taip pat būsimus menininkus ugdančios įstaigos, pavyzdžiui, konservatorijos.
„Įgyvendinant projektą bus kuriama ir atnaujinama mokyklų bibliotekų struktūra, užtikrinamos geresnės mokymo ir mokymosi sąlygas. Mums labai svarbu, kad mūsų auklėtiniai galėtų ir fiziškai geriau jaustis bibliotekoje, paprasčiau pasiimtų norimą leidinį ar laikmeną. Tikiu, kad nauja pažangi įranga pavers mokyklos biblioteką antraisiais namais mūsų mokiniams“, – tikisi Vilgelmina Rastenienė, Utenos specialiojo ugdymo ir užimtumo centro direktoriaus pavaduotoja užimtumo skyriui.
Ji įsitikinusi, kad, įgyvendinus projektą ženkliai pagerės bibliotekų techninis aprūpinimas, aplinka, o mokiniai ir mokytojai turės geresnes sąlygas prieiti prie informacijos šaltinių, komunikuoti.
Šiaulių konservatorijos direktorė Irena Asauskienė neabejoja, kad modernizavus biblioteką, ji taps daug patogesnė ir meninių polinkių turintiems mokiniams, ypač ieškantiems naujausios informacijos.
„Kuriantiems žmonėms tiesiog būtina naudotis moderniomis priemonėmis, kad galėtų sekti, kuo kvėpuoja viso pasaulio menininkai, sužinotų naujausias idėjas, madas ir kryptis. Jei biblioteka bus modernizuota, ji gali tapti tikru švietimo centru“, – mano I.Asauskienė.
Mokyklų resursai – riboti
Pasak Dalios Lėckaitės, Švietimo aprūpinimo centro Projektų administravimo skyriaus vedėjos, šalies mokyklų bibliotekų atnaujinimo rezultatai pastebimi jau dabar. Bibliotekose yra nemažai kompiuterinės technikos ir programinės įrangos, kuria gali naudotis mokyklos bendruomenė, jau diegiama mokyklų bibliotekų informacinė sistema „MOBIS“.
Visgi tam, kad moksleiviai turėtų geresnes sąlygas bei galimybes naudotis bibliotekomis, reikia steigti daugiau kompiuterizuotų bibliotekininkų darbo vietų, seną kompiuterinę bei organizacinę techniką keisti pažangesne, aprūpinti bibliotekas naujais baldais.
D.Lėckaitės teigimu, tiek mokykloms, tiek jų steigėjams trūksta finansinių resursų aprūpinti bibliotekas kompiuterine įranga, sukurti patrauklią aplinką, o bibliotekų darbuotojai negali užtikrinti galimybių naudotis visais šiuolaikiškais būdais ruošiantis pamokoms.
„Jei ne ES struktūrinių fondų remiamas projektas, išliktų esama bibliotekų darbuotojų darbo aplinka, nebūtų kompiuterizuotos pagrindinės bibliotekų veiklos funkcijos – visa tai turėtų neigiamos įtakos ugdymo kokybei“, – įsitikinusi D.Lėckaitė.
Finansų ministerijos apmokėta informacija