Net pasaulinis karas tikriausiai nepriverstų jo atsižadėti tikslų Europos čempionate grumtis dėl aukščiausių vietų.
Europos čempionatas dar toli, bet savotiškas pasaulinis karas rinktinėje jau nugriaudėjo.
Tašką rinktinei dar pernai oficialiai padėjo Ramūnas Šiškauskas, Darius Songaila ir tik karjeros pradžioje nacionalinėje komandoje žaidęs Žydrūnas Ilgauskas.
Taško kol kas nededa, bet šiemet pertraukos paprašė Šarūnas Jasikevičius.
45 metų R.Butautas vis tiek nepraranda optimizmo — rudenį Lenkijoje vyksiančiame Europos čempionate iš rinktinės jis reikalaus ne tik kelialapio į kitų metų pasaulio pirmenybes Turkijoje. Treneris iš krepšininkų reikalaus daugiau, nei jie patys tiki galį padaryti.
Iki pirmosios Lietuvos rinktinės stovyklos, kurioje dar nebus lyderių, liko mažiau nei mėnuo. Bet treniruoti komandą R.Butautas galėtų pradėti jau dabar, nes, turėdamas laisvo laiko, darbui nacionalinėje komandoje rengėsi pastaruosius kelis mėnesius.
— Dar prieš Naujuosius metus palikote finansinių sunkumų turintį Rygos ASK (Latviją) klubą. Ar per ilgesnes nei įprasta atostogas rinktinei nuveikėte daugiau?
— Gyvenimas — kaip ta lazda, kuri turi du galus. Sunku tiek laiko sėdėti be darbo ir be adrenalino. Kita vertus, atlikau labai daug darbų, kurių būčiau nepadaręs, jei su ASK būčiau sulaukęs sezono pabaigos.
Pirmiausia susisteminau tai, ką per trejų metų darbą rinktinėje sužinojau, pamačiau, išbandžiau.
Apibendrinau varžovų žaidimą ir viską, kas galėtų būti įdomu ir reikalinga ateityje, sukėliau į kompiuterį. Tai pat — suplanavau rinktinės darbą.
Be to, skaičiau paskaitas, norėjau perteikti savo patirtį studentams ir jauniems treneriams, vedžiau parodomąsias treniruotes Kauno „LKKA-Atleto“ komandai.
Galiausiai sutvarkiau buities reikalus, kurių niekada nebūčiau ėmęsis, jei būčiau dirbęs iki sezono pabaigos. Taip pat lankiausi teatruose, koncertuose. Dariau tai, ko nedariau iki tol.
— Jei darbą rinktinėje jau oficialiai pradėjote, matyt, galima daryti išvadą, kad, prasidėjus stovykloms, nebesėdėsite per naktis prie brėžinių?
— Tikrai ne. Į pirmąją treniruotę atvyksiu visiškai pasirengęs.
— Ar turėjote laiko nuvažiuoti ir pažiūrėti rinktinės kandidatų žaidimo?
— Su Lietuvos krepšinio federacijos generaliniu sekretoriumi Mindaugu Balčiūnu buvome Maskvoje (ten žaidė Lietuvos rinktinės kandidatai Robertas Javtokas ir Darjušas Lavrinovičius, — red.).
O šiaip kartkartėmis pabendrauju su visais krepšininkais — ar telefonu, ar trumposiomis žinutėmis, ar elektroniniu paštu. Stengiuosi palaikyti ryšį.
Tiesa, dabar vieni rinktinės kandidatai jau atostogauja, jiems reikia atsipūsti ir nenoriu kvaršinti jiems galvos. Kiti dar žaidžia lemiamas rungtynes savo čempionatuose, todėl yra susikaupę. Kai viskas baigsis, ir jiems reikės laiko atsipūsti. Visi susirinksime liepos mėnesį.
— R.Šiškauskas ir D.Songaila dar prieš metus oficialiai pareiškė, kad baigia karjerą rinktinėje. Turėjote laiko apmąstyti, kuo reikės juos pakeisti ateityje. Gal į jūsų akiratį pakliuvo naujų žaidėjų, pavyzdžiui, Lietuvoje beveik nematytų, žaidžiančių Amerikos universitetų komandose?
— Paskelbiau rinktinės kandidatų sąrašą, ties kuriuo ir norėčiau apsistoti. Tame sąraše yra tokių žaidėjų, kurie tik belsis į rinktinės duris, yra ir tokių, kurie jau atstovavo rinktinei, bet nebuvo jos lyderiai.
Dabar kaip tik vyks natūrali krepšininkų kaita ir jie turės galimybę prasimušti į rinktinę ir tapti pagrindiniais žaidėjais. Matysime, kurie jų gali tapti lyderiais, o kurie — ne.
— Ar Š.Jasikevičius jau ir jums pasakė, kad šiemet nežais rinktinėje?
— Taip, jis pasakė konkrečiai, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių nori paprašyti, kad šiemet nekviesčiau jo į rinktinę. Šarūnas neatsisako atvykti kitais ar dar kitais metais. Jis galutinai nesako „ne“. Matysime, kaip jis jausis kitąmet, tada ir vėl spręsime.
Šarūnas labai svarbus rinktinei. Jo netektis yra labai didelė. Kaip ir Ramūno ar Dariaus (R.Šiškausko, D.Songailos, — aut.). Kiekvienai komandai neramu, kai pasitraukia keli lyderiai. Dabar turėsime sukti galvą, ką daryti, kad lyderių pasitraukimas neigiamai neatsilieptų mūsų žaidimui.
— Kokia rinktinės strategija? Ar būtina patekti į kitų metų pasaulio čempionatą? O gal derėtų pradėti mąstyti apie 2011 metais Lietuvoje vyksiantį Europos čempionatą ir jau mėginti apšaudyti jaunimą?
— Mūsų planai nesikeičia. Kaip norėjome laimėti, taip ir norime. Neverkšlename, nes Lietuva — krepšinio šalis, turinti daug žaidėjų, labai daug gerų trenerių, puikių aistruolių. Mes visada sieksime aukščiausių tikslų — padarysime viską, kad juos pasiektume.
— Jau ne vienerius metus kalbama, kas bus rinktinei, kai visiškai pasitrauks Š.Jasikevičius, nes visavertės pamainos jam kaip ir nėra. Ar nemanote, kad šia tema reikėtų kalbėti plačiau ir pamainos Šarūnui dairytis, pavyzdžiui, jau sporto mokyklose?
— Šis klausimas skirtas ir sporto mokykloms, jaunimo komandoms. Daugiau dėmesio jos turėtų skirti šios pozicijos žaidėjams ugdyti.
Tačiau mūsų treneriai — patyrę ir protingi, per pokalbius su jais jau įsitikinau, kad jie mato ir supranta situaciją, todėl daugiau dėmesio ir skiria įžaidėjo pozicijai.
Nors prieš gerus dešimtį metų visi ieškojo vien aukštaūgių ir galvojo tik apie priekinės linijos žaidėjus, šiuo metu jau keičiasi pačių trenerių požiūris ir jie ieško įžaidėjų.
— Arvydas Macijauskas dar laukia, kaip baigsis jo byla su Pirėjo „Olympiakos“ (Graikija). Kol sprendimo nėra, šis gynėjas negali žaisti baimindamasis susižeisti ir netekti sutartyje numatytų pinigų.
Iki liepos 20-osios, kai prasidės pagrindinė rinktinės treniruočių stovykla, A.Macijausko byla tikrai turėtų baigtis, bet gynėjas tikina, kad jam reikėtų bent mėnesio pasirengti fiziškai.
Jei A.Macijauskas sutiktų atvykti, ar sudarytumėte jam galimybę rinktinėje kurį laiką treniruotis savarankiškai?
— Liepos 20-oji yra diena, kai suvažiuoja visi rinktinės kandidatai — tie, kurie grįš iš stovyklos Kinijoje, ir tie, kurie nevažiuos į Kiniją. Tądien pradedame kryptingą komandinį pasirengimą Europos čempionatui.
— Nenorėdamas trukdyti jaunimo rinktinėms, kurios rengiasi savo čempionatams, iš pirminio kandidatų sąrašo nedvejodamas išbraukėte Žygimantą Janavičių, Šarūną Vasiliauską ir Donatą Motiejūną.
Dar prisimenate laikus, kai pats treniruodamas jaunimą dėl kiekvieno savo žaidėjo kovojote su vyresnio amžiaus rinktinių treneriais?
— Manau, kad ši strategija jau pasitvirtino, nes pernykštis sezonas buvo itin derlingas, kai ne vienos amžiaus grupės komandos savo čempionatuose iškovojo medalius. Mūsų strategija teisinga, todėl jos toliau laikomės ir netrukdome jaunimo komandoms.
Tie žaidėjai yra tikrai talentingi, tačiau vargu ar jie mums padėtų tikrai svariai, o juos atimdami tik pakenktume jaunimo komandoms.
Tai yra ateities žaidėjai, parodėme jiems dėmesį, o baigę atstovauti savo rinktinėms, jei toliau tobulės, jie bus kviečiami ir į vyrų rinktinę.
— Ekonomikos krizė smarkiai palietė ir Lietuvos krepšinį. Dėl pinigų stygiaus jaunimo rinktinės net negalės normaliai rengtis varžyboms. Ar ir jums teko keisti numatytus rinktinės pasirengimo čempionatui planus, nes kai kuriems jų įgyvendinti stinga pinigų?
— Be jokios abejonės. Buvo net siūlymų mums pradėti vėliau rengtis čempionatui ir nubraukti 10 dienų.
Tačiau 10 dienų yra labai daug, todėl džiaugiuosi, kad su federacijos vadovais radome būdų, kaip sumažinti sąmatą: kai kur pataupyti, kai kur pasispausti, kai ko atsisakyti, bet mūsų pasirengimas neturėtų nukentėti.
— Minėjote stebėjęs, kas dedasi būsimųjų Lietuvos rinktinės varžovų stovyklose. Ar čempionate bus daug staigmenų?
— Lenkai žada turėti NBA krepšininkų. Be to, ketinama Lenkijos pilietybę suteikti amerikiečiui Davidui Loganui, kuris šiemet puikiai atrodė Sopoto „Prokom“ komandoje.
Šeimininkų lenkų komanda tikrai bus pavojinga varžovė.
Apie kitus mūsų varžovus D grupėje turkus nereikia daug pasakoti, nes, manau, kad tai — viena galingiausių Europos rinktinių, žadanti surinkti pajėgiausią sudėtį. Tik dar yra abejonių, ar žais „Utah Jazz“ puolėjas Mehmetas Okuras.
Kalbant apie bulgarus, tai — komanda, kurios nesaisto jokia psichologinė atsakomybė, ji turi puikų trenerį Pini Gershoną ir daug gerų krepšininkų.
Buvo labai įdomu su ta ekipa susipažinti, nes bulgarų rinktinę seniai matėme elite, bet jau esu išnagrinėjęs jos žaidimą. Bulgarų tikrai negalima nurašyti. Tokios komandos dažnai pateikia staigmenų.
Daugmaž jau susipažinau ir su kitomis rinktinėmis. Ispanijos žaidimo net neverta komentuoti.
Bus stipri serbų rinktinė, kurią Dušanas Ivkovičius sutiko treniruoti vien dėl to, kad nori sugrąžinti Serbijos krepšiniui šlovę.
D.Ivkovičius komandą buria iš labai talentingų jaunų krepšininkų — daugiausia rungtyniavusių Belgrado „Partizan“. Ši komanda šiemet puikiai pasirodė Eurolygoje. Prie jaunimo prisidės keli NBA žaidėjai, ir tai bus viena stipriausių Europos čempionato rinktinių.
Slovėnijos rinktinė surinko geriausius savo krepšininkus. Jau daug metų jie negali pasiekti aukštų rezultatų, bet kasmet turi didelių planų ir šiemet juos gali įvykdyti.
Anglijos rinktinė jau atrankos varžybose parodė, kad gali žaisti. Niekas su ja nesiskaitė, bet pats mačiau jos varžybas ir galiu patikinti, kad anglai niekam nebus lengvi varžovai.
Reikia paminėti ir Graikijos rinktinę, kurią, neabejoju, sustiprino treneris Jonas Kazlauskas.
Rusai gins Europos čempionų titulą, daug ambicijų turi kroatai.
Jiems vis nepavyksta iškovoti medalių, bet ir treneris Jasminas Repeša, ir žaidėjai vėl sieks nustebinti Europą. Stiprių varžovų tikrai netrūks ir čempionatas turėtų būti labai įdomus.