„Ne visi šitie žmonės yra iš Vyriausybės ar ministerijų pavaldumo sferos,
didžioji - liūto - dalis tenka Seimui, savivaldybėms, teismams ir
prokuratūrai (...) Vyriausybės ir ministerijų sferose (padidėjimas - BNS)
yra apie 100 žmonių. Šiandien pasitarime šitą skaičių pasakiau, ministrai
nenori su juo susitaikyti ir tikėti tol, kol mes neturėsime detalios
pažymos“, - žurnalistams pirmadienį dėstė R.Palaitis.
Jo teigimu, konkreti pažyma su detalia informacija ant jo stalo turėtų
gulėti antradienį per pietus.
„Periodas paimtas nuo sausio pirmos iki birželio pirmos dienos - Seime
tai buvo politinio pasitikėjimo tarnautojų - Seimo narių padėjėjų -
priėmimas į darbą kaip tik šitas periodas. Kol kas nežinau priežasčių, kodėl
teismuose ir prokuratūroje padidėjo valstybės tarnautojų skaičius ir kodėl
savivaldybėse padidėjo taip ženkliai valstybės tarnautojų skaičius, bet
artimiausiu metu išsiaiškinsime priežastis“, - tikino ministras.
R.Palaitis su biurokratizmo mažinimu kovojančiai Saulėlydžio komisijai
dėl valstybės tarnautojų skaičiaus didėjimo nepriekaištauja, nors teigia
matantis taisytinų komisijos darbo pusių.
„Iš tikrųjų Saulėlydžio komisija daro tai, ką gali (...) Aš nesiimsiu
vertinti saulėlydžio komisijos darbo, yra gerų pusių, yra taisytinų pusių,
bet tai yra politinė institucija, ne ekspertų lygmens“, - teigė R.Palaitis.
V.Milaknis savo ruožtu aiškino, kad atsakomybę už valdininkų didėjimą
turėtų prisiimti ministerijos.
„Čia yra vis dėl to sprendimai pačių ministrų, aš manau, kad bus
išsiaiškinta, kuriose vietose padidėjo, pagrįstai ar ne, ir čia turėtų būti
Vyriausybės pasitarimo klausimas (...) Mes negalime prisiimti atsakomybės už
tai, kodėl (tarnautojų skaičius - BNS) padidėjo konkrečioje ministerijoje“,
- teigė V.Milaknis.
Jis taip pat svarstė, kad Saulėlydžio komisija turėtų užsiimti
svarbesniais klausimais.
„Mes tikimės, kad vis dėlto ministrai, atsakingi už tam tikras sritis,
turėtų asmeniškai daugiau skirti dėmesio, siūlysime, kad interneto
puslapiuose būtų jų pavaldžių sričių saulėlydžio planai, kad jie būtų
prieinami visuomenei ir galėtų tiksliai tam ministrui siūlyti ir turbūt ne
viską peradresuoti mums. Mes galbūt galėtume imti stambesnius esminius
dalykus, valstybės valdymo prioritetus, ką reikėtų keisti iš esmės“, -
kalbėjo V.Milaknis.
Valstybės tarnautojų nuo sausio iki birželio 1 dienos ne sumažėjo, o
padaugėjo - 615.
Tuo tarpu apkarpytame valstybės biudžete jų algoms skiriamų išlaidų
santykis su visais asignavimais padidėjo, pirmadienį pranešė dienraštis
„Verslo žinios“.
Dienraščio pateikiamais duomenimis, valstybės tarnautojų skaičius
birželio pradžioje buvo 615 etatų didesnis nei pradedant sausį, nutilę ir
iniciatyvos naikinti apie 1,5 tūkst. likusių tuščių etatų.
„Verslo žinių“ duomenimis, atleistų iš valstybės tarnybos negausu ir
darbo biržose, kur plūsta iš privataus sektoriaus atleisti darbuotojai. Į
Lietuvos darbo biržą per sausį-gegužę kreipėsi 171 tūkst. 622 darbo netekę
asmenys, tarp jų atleistų pagal Valstybės tarnybos įstatymą -110.
Kaip rašo „Verslo žinios“, apkarpius biudžetą darbo užmokesčiui skirtos
lėšos jame sumažėjo 124 mln. litų, tačiau ir čia yra manipuliacijų. Pirma,
tie nubraukti pinigai buvo popieriniai - skirti institucijų patvirtintiems,
bet neužimtiems etatams. Antra - po tokio sumažinimo apkarpytame biudžete
valdininkų algoms skirtų lėšų santykis su visomis išlaidomis ne sumažėjo, o
padidėjo.
Dienraščio pateikiamais duomenimis, šiuo metu išlaidos valdininkų algoms
- 3,294 mlrd. litų - sudaro 12,756 proc. viso biudžeto. Tuo metu iki
pastarąjį kartą tikslinant biudžetą šios išlaidos, 3,418 mlrd. litų, sudarė
12,687 proc. biudžeto.