Pastoti kelio garsiai „daniškas” vertybes propaguojančiam B.Schultzui nedrįso net prokurorai. Matyt, jie, kaip ir nedovanotinai daug Lietuvos gyventojų, taip pat negali atsikratyti jausmo, kad yra menkaverčiai, neišsilavinę, atsilikusios „f…ing bukagalvių“ valstybės piliečiai, neverti nė kraštelio rankšluosčio, kuriuo prisidengęs intymias vietas duris policininkams atidarė pagaliau pričiuptas danas.
Pats faktas, kad žaviam užsieniečiui ir be prievartos po kojomis krito dešimtys moterų, visiškai nestebina. Iš tiesų būtų labai lengva pasiduoti peršamai minčiai, kad visos lietuvės yra kekšės, pas mus plūsta užsieniečiai, norintys jomis pasinaudoti, o Lietuva būtent dėl pasileidusių moterų yra bananų valstybė.
„Kitur taip nėra“, - kužda į savinieką linkęs lietuviškas balsas. Iš tikrųjų, yra. Žavūs importiniai vyrukai, su savimi atnešantys kitoniškumo gūsį, galimai išvaduosiantys iš nuobodžių tautiečių ir kasdienės rutinos, populiarūs visur.
Tą pačią dieną, kai Vilniuje paskelbtas šokiruojantis „Lietuvos ryto” žurnalistinis tyrimas apie B.Schultzo siautėjimą, Bostone (JAV) nuo ketverių iki penkerių metų kalėjimo nuteistas klinikinis narcizas Christianas Karlas Gerhartsreiteris, ilgą laiką prisistatinėjęs kaip Clarkas Rockefelleris. Šis vokietis trisdešimt metų maustė patiklias amerikietes, kurios stačia galva puolė į neva milijardierių Rockefellerių atžalos glėbį. Nuo 17 metų JAV gyvenantis vokietis prisistatydavo laivo kapitonu, chirurgu iš Las Vegaso arba diplomatu.
Skirtumas tas, kad vos tik vokiečio fantazijos peržengė kriminalinę ribą (jis pagrobė savo paties dukrą), apsimetėliui „Rockefelleriui” buvo uždėti antrankiai. Tuo tarpu B.Schulzą susigriebta sulaikyti po kažin kelinto išprievartavimo.
Arba prisiminkime italų gražuoliuką saldžiu Raffaello Follierio vardu, kuriam pavyko įsisukti į aukščiausius Holivudo sluoksnius ir „suvystyti“ vyrų trokštamą ir karjeros sėkme besidžiaugiančią aktorę Anne Hathaway. Tačiau Holivudo žvaigždė meilužio išsižadėjo iš karto, kai tik sužinojo, kad vyrukas turi problemų su pinigais bei mokesčiais, o jo fondo veiklą tiria prokurorai.
Užjūrių princo iliuzijai pasidavė netgi turtingiausia Vokietijos moterimi tituluojama BMW kompanijos paveldėtoja Susanne Klatten, kuriai tikrai nereikia nei pinigų, nei būti išgelbėtai užjūrių princo. Jei ką, ji pati susimokėjo, kad tik savo pašonėje turėtų „karštą“ italą, kol paaiškėjo, kad šis yra ją šantažuoti užsimojęs sukčius.
Žavingi vietines moteris suvedžiojantys užsieniečiai anaiptol nėra tik Lietuvos rykštė, ir mūsų moterys, puolančios joms ant kaklo, nėra kekšės.
Bet Lietuva tikrai primena bananų valstybę, nes į kekšių vietą šalies gyventojas pastato socialinė ir ekonominė situacija. Savęs pardavinėjimas italams, ispanams, danams ar švedams tampa vienu iš nedaugelio pinigų užsidirbimo būdų. Pas mus paprasčiausiai nėra darbo, o seksizmas yra labiau norma nei išimtis. Lietuvoje susitikinėjimas su užsieniečiu vis dar pateikiamas kaip moters vertės įrodymas. Meilužį užsienietį susiradusi mergina visuomenės akyse palypėja keletu statuso laiptelių aukščiau.
Kita vertus, jeigu lietuviai dėl alkoholikų ir savižudžių vardo nuolat konkuruoja dėl pirmos vietos Europoje ar net pasaulyje, kas drįstų mesti akmenį į lietuvę, pasirinkusią italą, kuris bent jau moka praustis po dušu ir atskiria vyną nuo „rašalo“?
Taigi moteris žeminantys santykiai su užsieniečiais nėra vien jų pačių problema. Juos formuoja ir jų vystymosi kryptį nustato visuomenė.
Lietuvoje užsienietis vis dar tebėra kažkas tarp užjūrio princo iš pasakų ir Volando iš Michailo Bulgakovo „Meistro ir Margaritos“. Absoliutus gėris ir blogio įsikūnijimas viename. Niekada nežinai, ar jam iš kišenės išbyrės doleriai, ar išlįs velnio uodega.
Kartais kyla pagunda sudvejoti Europos Sąjungos, visų jos parlamentarų ir dešimčių kitų institucijų reikalingumu, jeigu Lietuvoje iki šiol retas kas supranta, kad visame pasaulyje, net ir kituose kontinentuose, nekalbant apie beveik kaimynystėje esančią Daniją, gyvena tokie pat žmonės, kaip ir Lietuvoje.
Ko vertos deklaracijos apie bendrą Europos kultūrą, jeigu dažnas lietuvis iki šiol nesuvokia, kad danas, kalbantis apie ypatingą „danišką“ sekso kultūrą tam, kad pateisintų savo iškrypimus, yra tiesiog dar vienas kriminalinis mulkis? Moters „ne“ reiškia „ne“ tiek Danijoje, tiek Afrikos džiunglėse.
Štai jums ir lietuviškos „tolerancijos“ paradoksai. Juodaodis kokiose nors Justiniškėse ar Fabijoniškėse vis dar rizikuoja gauti į galvą dėl savo odos spalvos, užtat danas gali vidury Senamiesčio prievartauti moteris ir vedžioti policiją bei net prokurorus už nosies, nes jo daniška „kultūra“ yra geresnė už „f...ing“ lietuvišką.
B.Schulzo ir lietuvės moters šešerių metų dukra yra taip traumuota tėvo iškrypėliškų veiksmų, kad praktiškai mėgina išprievartauti senelį, tačiau psichiatrų išvados lieka tik stalčiuje dūlinčiais popieriais ir neišprovokuoja jokių socialinių darbuotojų ar teisėsaugininkų atsako.
Faktas, kodėl pagalbos centro 112 darbuotojai ir policininkai pasirinko būti nesveiko dano, o ne prievartaujamos savo tautietės ir jos tiesiog didvyriškai pasielgusių ją gelbėjusių draugų pusėje yra nepateisinamas niekuo. Kam tokioje valstybėje reikalingi prašmatnūs prekybos centrai ir prabangūs mobilieji telefonai, jeigu neveikia elementari pagalbos sistema?
Vilniaus meras Vilius Navickas lankėsi Čikagoje, kur, lrytas.lt duomenimis, apsilankė ar bent jau žadėjo apsilankyti vietiniame 911 pagalbos centre. Įdomu, ar pavyko už mokesčių mokėtojų pinigus ekskursavusiam merui išmokti ko nors naudingo ir ar tas žinias jis perdavė panašaus centro Vilniuje vadovams?
Mero ir visų kitų įtakingų žmonių žiniai, net ir transporto spūsčių kamuojamuose JAV didmiesčiuose policijos, ugniagesių ar kitų pagalbos tarnybų automobilis į įvykio vietą nuo skambučio atvyksta vidutiniškai per 6 minutes. Ir patikėkite - policininkai tikrai nestoviniuoja prie buto, kuriame devyniolikmetę prievartauja jau anksčiau į policijos akiratį patekęs 47-erių maniakas, durų.
Baisu ne tik tai, kad Danijoje prasiskolinęs Kopenhagos prekybos mokyklos absolventas išniekino keliolika Lietuvos moterų. Ne mažiau liūdna dėl to, kad prokuroras, policininkai, socialinių tarnybų darbuotojai ir dar nežinia kiek „rimtų“ asmenų, vienaip ar kitaip susidūrusių su dano siautėjimu, atsidavė šiam iškrypėliui kaip Vilniaus stoties prostitutės.