Tai antradienį pareiškė Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų
skyriaus vyriausiasis prokuroras Rimvydas Valentukevičius, antradienį
dalyvavęs konferencijoje „Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio jubiliejiniai
metai: pasipriešinimo dalyvių ir kolaborantų teisinis, politinis, moralinis
ir istorinis vertinimas“.
Prokuroro teigimu, tinkamiausias metas genocido, karo nusikaltimų bylų
tyrimui buvo vos tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 metais. Tačiau
iki 1998 metų teismui perduota vos viena tokia baudžiamoji byla.
Anot jo, 1990-1993, 1995-1997 m. buvo objektyviai palankiausios sąlygos
ir galimybės tokios kategorijos nusikaltimams išaiškinti ir kaltininkus
perduoti į teismą.
„Pavyzdžiui, 1992 m. balandžio 9 d. priimtas įstatymas dėl atsakomybės už
Lietuvos gyventojų genocidą, kurio normoms taikyti nebuvo numatyti senaties
terminai. Tuo metu buvo santykinai pakankamas skaičius dar gyvų ir
nusikaltimų įvykius, aplinkybes, detales ir asmenis galinčių paliudyti
žmonų, tebegyvi kaltininkai ir jų bendrininkai“, - vardijo
R.Valentukevičius.
Dabar kasmet vis mažėja galimybių ištirti tokias bylas.
„Mažėja objektyvios galimybės patraukti baudžiamojon atsakomybėn tokius
nusikaltimus dariusius asmenis“, - antradienį per konferenciją pabrėžė
Generalinės prokuratūros atstovas.
Jis pabrėžė, kad net išaiškinus nusikaltimą žmoniškumui padariusį asmenį,
įrodžius jo kaltę, paskelbus nuosprendį, dažnai jis atleidžiamas nuo realios
bausmės, nes yra prastos sveikatos, senyvo amžiaus.
Generalinės prokuratūros prokuroras atkreipė dėmesį, kad per 19 metų
Valstybės saugumo departamento ir Policijos departamento pareigūnai nėra
baigę nė vieno ikiteisminio tyrimo tokiose bylose.
R.Valentukevičiaus duomenimis, iš viso pradėti 233 ikiteisminiai tyrimai
dėl genocido, karo nusikaltimų, trėmimo per tris okupacijas.
27 proc. pradėtų bylų buvo nutrauktos. Dažniausias tokio sprendimo
pagrindas - miręs kaltininkas, nesurenkama įrodymų, galinčių pagrįsti kaltę,
suėjęs senaties terminas.
Generalinės prokuratūros pareigūno duomenimis, iš minėtų 233 tyrimų 20
baudžiamųjų bylų (9 proc.) perduotos teismui, jose kaltinimai pateikti 29
asmenims.
Keturi asmenys buvo išteisinti, dviejų bylos dar nagrinėjamos.
„Šešiems asmenims nutrauktos bylos dėl jų nepakaltinamumo, penki mirė
nebaigus teismų procesų“, - vardijo prokuroras.
Jis pareiškė esąs įsitikinęs, kad dar ne viena baudžiamoji byla dėl
nusikaltimų žmoniškumui bus perduota teismui. Perspektyviais jis pavadino
penkis šiuo metu atliekamus tyrimus.
„Būkime realistai, praėjo šešiasdešimt ir daugiau metų. Teisė dažniai
prasilenkia su morale ir gyvenimu“, - apgailestavo prokuroras.
Jis sakė pasigendąs buvusių politinių kalinių ir tremtinių pagalbos
tiriant tokias bylas.
„Per vienuolika metų, kiek dirbu, vienintelis Algirdas Endriukaitis (Kovo
11-osios Akto signataras - BNS) užvedė keliose bylose „ant kelio“. Jokios
realios pagalbos iš politinių kalinių tremtinių daugiau nesame gavę“, - sakė
R.Valentukevičius.
Anot jo, įrodinėjant nusikaltimus žmoniškumui taip pat trūksta dokumentų,
kaimyninės valstybės, kur yra tokių dokumentų arba kur slapstosi
kaltininkai, kategoriškai atsisako suteikti teisinę pagalbą.
„Prokurorai nėra burtininkai, esame saistomi įstatymų reikalavimų“, -
sakė Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras.
Konferenciją surengęs Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas
Lydeka sakė, kad įrodinėjant kolaboravimo su okupaciniu režimu atvejus
svarbu atsisakyti paslaugų tų, kurie vykdė sovietinį „teisingumą“.
„Tik tokiu atveju turėsime teisę teigti, kad gerbiame Nepriklausomybės
kovas ir laisvės kovotojus“, - tvirtino jis.
Kitas konferencijos rengėjas, parlamentaras Arimantas Dumčius vylėsi, kad
prokurorai tinkamai įvertins vadinamųjų smogikų veiklą.
„Apie 60 smogikų laisvai vaikšto, niekas jų nenagrinėja. Negalime leisti,
kad filmuose būtų didžiuojamasi tų smogikų savo veikla prieš lietuvių
tautą“, - piktinosi parlamentaras.
Neseniai Lietuvoje buvo rodomas švedo Jono Ohmano sukurtas dokumentinis
filmas „Smogikai“, kuriame buvę vadinamieji smogikai atvirai pasakojo, kaip
kovojo prieš Lietuvos partizanus.
Dauguma smogikų - perverbuoti pasipriešinimo dalyviai, kurie, atsisukę
prieš buvusius bendražygius, juos išduodavo, suimdavo ar nužudydavo.
Pokariu slapti agentų smogikų būriai sovietų saugumo buvo naudojami kaip
priemonė galutinai nuslopinti ginkluotą pasipriešinimą sovietų valdžiai.
Tačiau Generalinė prokuratūra skųs Apeliacinio
teismo nuosprendį, kuriuo buvusiam milicininkui Zigmantui Dubosui už
dalyvavimą pokario metais ištremiant į Sibirą jauną moterį skirtas laisvės
apribojimas, o ne reali laisvės atėmimo bausmė.
Pasak Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiojo
prokuroro Rimvydo Valentukevičiaus, šiuo metu rengiamas kasacinis skundas
Lietuvos Aukščiausiajam teismui dėl realios bausmės Z.Dubosui skyrimo.
„Juolab kad dalį realios bausmės jis jau yra atlikęs", - antradienį Seime
per konferenciją apie genocido bylų tyrimą sakė pareigūnas.
Gegužės pabaigoje Apeliacinis teismas 80 metų Z.Dubosui skyrė laisvės
apribojimą dvejiems metams.
Pagal šį nuosprendį Prienų rajono gyventojas yra įpareigotas nuo 22 iki 6
val. būti namuose, be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos nekeisti
gyvenamosios vietos, nesilankyti kavinėse, restoranuose, pasilinksminimo
vietose bei du kartus per mėnesį atsiskaityti bausmės vykdymą prižiūrinčiai
institucijai.
Generalinė prokuratūra siekė, kad Z.Dubosas būtų nuteistas 8 metams
laisvės atėmimo bausme ją atliekant pataisos namuose.
Praėjusių metų birželį Apeliacinis teismas buvusiam milicininkui už
dalyvavimą 1949 m. ištremiant moterį buvo skyręs laisvės atėmimą 5 metams,
bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje. Tačiau šis verdiktas buvo apskųstas
Aukščiausiajam Teismui, o šis bylą grąžino į Apeliacinį teismą.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija gegužės pabaigoje paskelbė,
kad Z. Dubosas negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės įkalinimo įstaigoje,
nes turi visiškai neįgalią žmoną, kuriai reikalingą nuolatinė priežiūra.
Teismas pabrėžė, kad vyras atliko tik antraeilį vaidmenį vykdant trėmimus į
Sibirą.
Bylos duomenimis, 1949 metais, būdamas sovietų okupacinės valdžios
represinės struktūros pareigūnu, Kaišiadorių apskrities vidaus reikalų
Rumšiškių valsčiaus poskyrio apylinkės įgaliotiniu, Z.Dubosas kartu su
kitais milicijos darbuotojais dalyvavo sulaikant 26 metų moterį, kuri vėliau
išvežta į Sibirą. Tremtyje ji praleido 10 metų.
Jauna moteris gyveno tuometinėje Rumšiškių apylinkėje, Grabučiškių kaime.
Jos mama ir brolis jau buvo ištremti, gimtinėje ji buvo likusi su tėvu.
1949 metų kovo pabaigoje ginkluoti pareigūnai naktį apsupo sodybą ir
nušovė jos šeimininką. Po to, kai tėvas buvo nušautas, dukra buvo sulaikyta
milicininkų ir pasmerkta tremčiai.
Z.Dubosas teisme kaltas prisipažino ir atsiprašė nukentėjusiųjų.
Kaišiadorių rajono gyventoja išgyveno tremtį ir grįžo į Lietuvą. Ji davė
parodymus trėmimo bylą tyrusiems teisėsaugos pareigūnams.
1939 metų rugpjūčio 23 dieną Sovietų Sąjunga ir hitlerinė Vokietija
pasirašė Molotovo-Ribentropo paktą - juo Lietuva atiteko Maskvai, vėliau
buvo okupuota, o daugelis šviesiausių Lietuvos žmonių buvo ištremti į Sibirą
ar priverstinai pasitraukė iš Lietuvos.
1940-1941 metais ir 1944-1953 metais sovietinių okupantų vykdytų trėmimų
metu į Sibirą ir kitas atšiaurias Sovietų Sąjungos vietas iš Lietuvos buvo
ištremta mažiausiai 29923 šeimų, nemažai žmonių mirė nuo nežmoniškų gyvenimo
sąlygų.