Skubos tvarka svarstytas įstatymas įsigalios nuo
rugpjūčio 1-osios.
Prieš pasisakęs parlamentaras Kęstuti Daukšys sakė, kad šis
įstatymas - „tik nosies papudravimas, kad kažką bandom daryti“. Jam
pritaręs parlamentaras Dailis Barakauskas mano, kad sumažinus
finansavimą socialiai remtiniesiems, studentams, neįgaliesiems, bus
dar labiau padidinta socialinė atskirtis.
Už įstatymą raginę balsuoti Irena Degutienė, Edvardas Žakaris,
Algirdas Sysas, Rimantas Jonas Dagys pabrėžė, kad taip prisitaikoma
prie pasikeitusios ekonominės situacijos, o laikams pagerėjus, vėl
bus galima pagerinti gyvenimo kokybę.
Anot Seimo Darbo partijos frakcijos nario Mečislovo
Zasčiurinsko, šis įstatymas yra pasityčiojimas iš socialiai remtinų
žmonių: studentų, pensininkų ir bedarbių, kai toliau bloginama
socialiai pažeidžiamų žmonių padėtis bei galimybės: uždrausti
valstybei teikti pagalbą norintiems ir galintiems dirbti pensinio
amžiaus žmonėms, atimti galimybę studentams vasaros atostogų metu
atlikti viešuosius darbus ir užsidirbti, mažinti bedarbių mokymo
stipendijos dydį, beveik dvigubai mažinti paramą naujoms darbo
vietoms steigti, 3 kartus sumažinti subsidijos darbo vietai steigti
mokėjimo trukmę, per pusę sutrumpinti remiamą įgūdžių įgijimo
trukmę.
Pasak „darbiečio“, pavojingiausia yra tai, kad svarstant tokius
jautrius visuomenei klausimus, Seimo valdančioji dauguma tam ir vėl
lieka akla, šalta, apatiška ir naktinių darbų užvestas buldozeris
vis stumiamas į priekį. „Mes darome viską, kad sustabdytume šių
pataisų priėmimą. Pats asmeniškai užregistravau savo pasiūlymus
šiam įstatymo projektui. Tačiau vėl jiems nepritarta“, - teigia
Seimo narys.
Seimas pritarė parlamentaro Artūro Meliano siūlymams į
papildomai darbo rinkoje remiamų asmenų sąrašą įtraukti ir
neįgaliuosius prižiūrinčius asmenis, įdarbinti daugiau parengtų
socialinių darbuotojų padėjėjų, sudaryti galimybes neįgaliuosius
prižiūrintiems asmenims dalyvauti darbo rinkoje, taip pat numatyti
galimybes nevyriausybinėms organizacijoms dalyvauti užimtumo
įgyvendinimo priemonėse.
Pasak įstatymo iniciatorės Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos, Užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimo įstatymu siekiama
sušvelninti ekonominio sunkmečio įtaką nedarbo augimui, sudaryti
galimybes išsaugoti darbo vietas ir didesniam žmonių skaičiui
dalyvauti aktyvios darbo rinkos priemonėse, taip pat paskatinti
bedarbius aktyviau jose dalyvauti.
Užimtumo rėmimo įstatymo projekte išplėstas ratas asmenų,
turinčių teisę gauti subsidiją darbo vietai steigti, kai pradedamas
nuosavas verslas. Ši subsidija bus mokama asmeniui, kuris pats
pradeda verslą ir steigia darbo vietą sau, pasinaudodamas Europos
prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšomis.
Be kita ko, bus remiamas ir savarankiškas užimtumas, kai verslą
pradeda vienas iš tėvų, o šeimoje auginami 3 ir daugiau vaikų.
Pasak projekto rengėjų, sėkmingas daugiavaikių tėvų verslas padės į
darbinę veiklą įtraukti ir kitus šeimos narius. Numatytas
maksimalus subsidijos darbo vietai steigti dydis - iki 40 minimalių
mėnesio algų dydžio.
Įmonės, kurios dėl finansinių sunkumų dirba ne visą darbo laiką
ar jose skelbiamos prastovos, galės atlikti laikino pobūdžio
darbus, skirtus palaikyti ir plėtoti vietos bendruomenės socialinę
infrastruktūrą.
Taip pat, siekiant padėti išlaikyti esamas darbo vietas,
viešieji darbai bus organizuojami ir ekonominius sunkumus
patiriančiose įmonėse. Viešuosius darbus galės organizuoti verslo
bendrovės, įstaigos ir organizacijos, nepriklausomai nuo jų
nuosavybės formos. Juose dalyvaus tiek minėtų įmonių darbuotojai,
tiek teritorinės darbo biržos siųsti asmenys.
Numatoma, kad teritorijose, kur nedarbo lygis 1,5 karto viršija
šalies vidurkį, bedarbiams nedarbo socialinio draudimo išmokų
mokėjimas būtų pratęsiamas 2 mėnesiais ilgiau.
Numatoma kompensuoti ir atvykimo į darbą iš tolimesnių vietovių
išlaidas. Kompensaciją numatoma mokėti 3 mėnesius, kai išlaidos
kelionei viršija 20 proc. įsidarbinusiojo darbo užmokesčio, ir jis
yra mažesnis už 2 minimalius mėnesinius atlyginimus (MMA), tai yra
1600 litų. Kelionės kompensavimo dydis sieks 0,5 MMA, arba iki 400
litų per mėnesį.
Be kita ko, numatoma galimybė buvusiems bedarbiams kompensuoti
ir dalį apgyvendinimo išlaidų, kai žmogus į darbo vietą vyksta ne
dažniau kaip kartą per savaitę. Kompensacijos dydis per mėnesį
sieks iki 0,5 MMA, arba iki 400 litų.
Į mokymo stipendiją galės pretenduoti ne tik netekę darbo
gyventojai, bet ir tie žmonės, kuriems darbdaviai dar tik įteikė
įspėjimo lapelius apie atleidimą iš darbo. Šiuo metu mokymosi
stipendija siekia 0,7 minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA), arba 560
litų. Jeigu nedarbo socialinio draudimo išmoka didesnė negu
mokymosi stipendija, bedarbio pasirinkimu bus mokama nedarbo
socialinio draudimo išmoka.
Įstatyme patikslinta darbingo amžiaus asmens apibrėžimas -
„asmenys nuo 16 metų iki Valstybinio socialinio draudimo pensijų
įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus“.
Įstatyme patikslintas darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų
sąrašas: Darbo rinkoje papildomai remiamais bus laikomi darbingo
amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis ir lengvas
neįgalumo lygis; grįžę į Lietuvą nuolat gyventi politiniai kaliniai
ir tremtiniai bei jų šeimų nariai (sutuoktinis, vaikai (įvaikiai)
iki 18 metų); asmenys, prižiūrintys sergančius ar neįgaliuosius
šeimos narius, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos
prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatyta
nuolatinė slauga ar priežiūra.