Gamtininkai tikina, kad nuo kovo iki liepos mėnesio miškų kirtimą reikia pristabdyti. Mat tuo metu paukščiai deda kiaušinius ir moko jauniklius skraidyti.
Ornitologai ypač susirūpinę dėl nykstančių žalvarnių, didžiųjų apuokų, sakalų keleivių, juodųjų gandrų, kelių rūšių erelių.
- Ką reikia daryti, kad tokie paukščiai neišnyktų? - „Lietuvos rytas“ teiravosi Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologijos skyriaus vedėjo Sauliaus Rumbučio.
- Pirmiausia reikia šviesti visuomenę. Vakarų šalyse kiekvienas bažnytkaimis turi stiprias visuomenines organizacijas, kurių nariai eigulius iškart informuoja apie nelegalius miško kirtėjus. Be tokios pagalbos įvesti tvarkos milžiniškuose plotuose būtų neįmanoma.
Lietuvoje tokių pranešimų sulaukiama labai retai. Gamtos niokotojai kartu su medžiais išguldo šimtus lizdų, tokiu būdu nužudydami bejėgius jauniklius, daužydami kiaušinius.
Reikėtų apriboti miškų kirtimus kovo-liepos mėnesiais. Tuomet paukščiai ir peri, ir augina jauniklius. Medkirčiai turi būti kontroliuojami. Miškininkams vertėtų užmegzti glaudesnį ryšį su kaimų šviesuomene.
- Žinau ne vieną atvejį, kai patys urėdai melioruoja miškų kelius, matyt, norėdami, kad važinėjant jais negestų jų automobiliai.
Tačiau tokiuose miškuose gyvena daug drėgmę mėgstančių paukščių.
- Po miškų, pelkių, pievų nusausinimo pastaraisiais metais išnyko žvyrės, netrukus gali išnykti dirviniai sėjikai, didžiosios kuolingos, tetervinai, kurtiniai.
Dėl šios priežasties mažėja ir juodųjų gandrų. Lietuvoje jų liko apie 600 porų.
Sausinti galima ne visas vietas, negalima vandens nutekėjimo griovelių įrenginėti visame miške.
- Pastaraisiais metais padaugėjo gamtos vaizdus fiksuojančių fotografų mėgėjų. Ar jie kenkia paukščiams?
- Daugelis tokių fotografų (ypač jauni) siekia bet kokia kaina pasižymėti. Norėdami įamžinti paukščius šalia kiaušinių ar jauniklių, fotografai prisiartina pernelyg arti lizdų.
Tokio „pyškinimo“ išgąsdinti sparnuočiai dažnai nuskrenda šalin. Kai jie sugrįžta, iš lukšto dar neišsikalę paukščiukai jau būna negyvi. Kiaušiniai pernelyg smarkiai atšąla.
Kai kurie reti paukščiai (pavyzdžiui, lizdus ant žemės sukantys didieji apuokai) nuskrisdami atkreipia varnų, žvėrių dėmesį. Jie suėda kiaušinius arba ką tik išsiritusius mažylius.
Sparnuočiams kenkia ir poilsiautojai, gamtoje rengiantys triukšmingus vakarėlius.
Nors šiuo metu dauguma paukščių kiaušinius jau išperėjo, trikdyti jų nevalia – jaunikliai dar nepajėgia skraidyti. Nuo lizdų jie atsiplėš tik liepą.
- Kaip reikėtų elgtis ant žemės suradus iš lizdo iškritusį paukščio jauniklį?
- Suradus iš lizdo iškritusį jauniklį nereikia skubėti neštis jo namo. Jo tėvai galbūt netoliese laukia, kada žmogus paliks ramybėje jų atžalą ir pasišalins. Jei lizdas pasiekiamas, paukštį reikėtų į jį įkelti.
Jeigu radote sužeistą paukštelį, geriausia jį atiduoti gyvūnų globos organizacijoms.
Jokiu būdu negalima paukščio girdyti. Jaunikliai skysčių pakankamai gauna su lesalu. Į snapą pilamas vanduo dažnai patenka į atvirą trachėją ir sukelia sunkiai išgydomą plaučių uždegimą.
Kai kurios rūšys nyksta
Į Lietuvos raudonąją knygą šiuo metu įrašyta 80 paukščių rūšių.
* Didžiųjų apuokų Lietuvoje yra 10-20 porų. Jos gyvena pamaryje, Pietryčių Lietuvoje.
* Didžiųjų erelių rėksnių yra vos 5 poros.
* Kilniųjų erelių taip pat liko tik pavienės poros. Lietuvoje gyvena apie 50 erelių žuvininkų ir 80 jūrinių erelių. Mažųjų erelių rėksnių yra apie 3000, bet ir jų sparčiai mažėja. Iškirtus brandžius medžius, ereliai neturi kur krauti lizdų, veisimosi metu juos išbaido poilsiautojai.
* Sakalų keleivių Lietuvoje tėra keletas porų, daugiausia – Klaipėdos krašte.
* Labai mažėja žalvarnių. Prieš 8 metus jų dar buvo 150 porų, o šiuo metu – vos 30.
* Tetervinų prieš kelias dešimtis metų Lietuvoje buvo 25 tūkst., bet kertant miškus liko tik 3-4 tūkst.
* Pelėsakalių Lietuvoje išliko apie 150 porų. Naikinamos natūralios jų buveinės mažose laukų giraitėse, pamiškėse.
* Juodųjų gandrų peri apie 600 porų. Dėl intensyvaus ūkininkavimo miškuose mažėja senų medžių, kuriuose šie sparnuočiai suka lizdus.