Staiga mirė JAV lietuvių visuomenės veikėjas K.Miklas

Deja, jis tos sukakties nesulaukė – birželio 15-osios rytą netikėtai užgeso Kęstučio gyvybė, be jokio išankstinio įspėjimo. Manoma, kad jį ištiko širdies smūgis, nors iš vakaro jis niekuo nesiskundė ir išvakarėse atšventė savo draugo vardadienį

Lietuvoje ir Vokietijoje jis buvo žinomas Miklaševičiaus pavarde, o atvykęs į Ameriką savo pavardę sutrumpino ir tapo Miklu.

K.Miklo biografija įdomi, jo gyvenime buvo daug įvairiausios veiklos, įspūdžių bei nutikimų. Paskutiniu metu jis buvo seniausios pasaulyje lietuvių organizacijos – Susivienijimo lietuvių Amerikoje (SLA) prezidentas, darbavosi Lietuvių bendruomenėje bei kituose tautiečių sambūriuose.

Anksčiau buvo Lietuvių Žurnalistų Sąjungos pirmininkas, nemažai rašė spaudoje.

Turėjo bajoriško kraujo

K.Miklas turėjo bajoriško kraujo. Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga Kęstučiui pripažino bajorystės kilmę ir 1997 m. liepos 6 d. Trakų pilies Vytauto Didžiojo menėje jam buvo įteiktas bajorystės aktas. Miklaševičių herbas – trys ragai trimitai skyde.

Kęstučio biografijoje yra ir daugiau įdomių faktų. Vienas jų – istorija apie jo gimimo vietą. Štai ką apie tai rašo žurnalistė Salomėja Narkeliūnaitė Kęstučio 75 metų proga išleistame leidinyje: „Likimas lėmė, kad Kęstutis, vilniečio Petro Miklaševičiaus ir aukštaitės Aleksandros Černiauskaitės pirmasis vaikas, gimė 1922 m. liepos 6 d. pakeliui iš Radviliškio į Tauragę mažutėje Lybiškio geležinkelio stotyje, netoli nuo didžiojo Lyduvėnų tilto per Dubysą. Ten buvo tik trys pastatai: stotis su butu stoties viršininkui, namukas pervažos prižiūrėtojui ir daržinė. Ši vietovė tada priklausė Tauragės apskrities valsčiui. Kai Kęstučiui sukako 17 metų ir reikėjo gauti Lietuvos pasą, buvo vargo, kol pasų skyrius nustatė jo tikrąją gimimo vietą. Pasirodo, stotelė, ilgainiui keičiant apskričių ribas, buvo priskirta prie Raseinių apskrities Skaudvilės valsčiaus, o tarybiniais laikais ji atiteko Jurbarko rajonui. Imdamas dabartinės Lietuvos pasą, Kęstutis vėl turėjo problemų, bet naujieji biurokratai rado „genialią“ išeitį – jie pase įrašė, kad Kęstutis Kostas Miklas gimė Raseiniuose, kuriuose... jis net nėra buvęs...“.

Studijas Kęstutis pradėjo Vilniaus universitete, kur pasirinko Humanitarinį fakultetą, teatro meno ir mokslo sritį (jam vadovavo prof. Balys Sruoga). Taip pat Lietuvos sostinėje jis baigė aktoriaus J.Gustaičio dramos studiją, o vėliau lankė režisieriaus R.Juknevičiaus dramos studiją, kuri veikė Vilniaus dramos teatre.

Tačiau kai 1949 m. spalio 5 d., ketvertą metų prabuvęs pabėgėlių stovykloje Vokietijoje, atplaukė į Niujorką, suprato, kad iš humanitarinių mokslų pragyventi negalės. Tad pradėjo studijuoti inžineriją. Po šešerių metų vakarinių studijų Niujorko universitete gavo mechanikos inžinieriaus diplomą. Bet tuo nepasitenkino: tęsė studijas Farmingdale „Sunny“ universitete – pramonės administracijos srityje.

Kęstutis dirbo konstruktoriumi įvairiose bendrovėse, padarė nemažai patobulinimų, jo pavarde užregistruota 12 patentų. Ilgą laiką – nuo 1967 m. iki išėjimo į pensiją 1997-aisiais – darbavosi „Readex Micropint“ korporacijoje: iš pradžių kaip vyriausiasis inžinierius, vėliau kaip korporacijos viceprezidentas ir generalinis direktorius.

Be savo tiesioginių pareigų, K.Miklas daug dirbo visuomeninėse organizacijose ir spaudoje.

Dar gyvendamas Lietuvoje suprato, kad turi žurnalistinį talentą. Atvykęs į JAV bendradarbiavo šio krašto lietuvių spaudoje: nuo 1969 m. jis buvo „Darbininko“ laikraščio akredituotu žurnalistu Jungtinėse Tautose, o nuo 1996 m. – Lietuvos telegramų agentūros ELTA korespondentu Niujorke. Ilgą laiką buvo Lietuvių žurnalistų sąjungos (LŽS) narys, jai kurį laiką vadovavo.

Daug metų pašventė Lietuvių bendruomenės veiklai – vadovavo vietinei LB apylinkei, dar ir dabar yra LB Floridos apygardos valdybos pirmininkas. Daugelį kartų išrinktas į JAV LB Tarybą nariu, buvo VLIK’o Tarybos narys, Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje veikėjas.

Prieš daugiau nei trejus metus jis tapo seniausios lietuvių organizacijos šiame krašte – Susivienijimo lietuvių Amerikoje (SLA) – prezidentas. O darbuojantis šiame poste darbų jam buvo begalės, nes reikėdavo vykti į SLA centrą Niujorkan, kur nuo seno buvo susikaupę nemažai reikalų, kuriuos reikėjo kuo greičiau išspręsti. Šie nesibaigiantys rūpesčiai nualino Kęstučio sveikatą.

Šio kuklaus rašinio rėmuose galime išvardyti tik dalį Kęstučio Miklo turėtų ir turimų pareigų. Norint parašyti visą jo darbų ir veiklos apžvalgą, reikėtų didelės monografijos.

Svarbu paminėti dar vieną faktą – nuo senų laikų Kęstutis palaikė artimus ryšius su Lietuva. Kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, jis kas metai ten važiuodavo įvairiais visuomeniniais reikalais.

Vykdant a.a. K.Miklo valią, jo palaikai bus sudeginti. Birželio 18 d. iš įvairių vietovių susirinkus jo vaikams, už velionio sielą buvo laikytos šv.Mišios. O viešas atsisveikinimas su velioniu numatomas maždaug po mėnesio Floridoje.

Gili užuojauta antrajai a.a. Kęstučio žmonai Jūratei (pirmoji jau senokai mirusi), vaikams bei kitiems artimiesiems, taip pat ir visai lietuvių visuomenei, kuri neteko nuoširdaus darbuotojo.