„Nelabai įsivaizduoju, ką mes čia ištirsime. Ar yra kokių nors žinių
požymių apie korupciją perkant eksponatus?“ - išklausęs Valdovų rūmų
direktoriaus ataskaitos sakė Antikorupcijos komisijos narys konservatorius
Jurgis Razma, kurio vadovaujamai darbo grupei pavesta atlikti tyrimą.
Socialdemokratas Algis Rimas teigė, kad tyrimą pajėgūs atlikti tik meno
ekspertai, o šių, anot kultūros viceministro Donato Valančiausko, Lietuvoje
tėra vos vienas kitas.
„Bet kuri komisija, kuri dirbs, turės kreiptis į tą vienintelį ekspertą.
Jei prašysime užsienio ekspertų pagalbos, mokėsime brangiau nei kainavo
gobelenai“, - trečiadienį per Antikorupcijos komisijos posėdį kalbėjo
viceministras.
Posėdyje dalyvavusi Valstybės kontrolės atstovė taip pat pabrėžė, kad
auditoriai tegali patikrinti eksponatų įsigijimo procedūras, bet įvertinti
jų kainos - ne.
„Nesame ekspertai, galintys įvertinti meno kūrinius. Įvertinsime
procedūras ir pareikšime nuomonę“, - sakė Valstybės kontrolės teisininkė
Rasa Gabrilavičienė.
Kontrolieriai iki metų pabaigos planuoja baigti visos Tūkstantmečio
programos auditą.
Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė pranešė, kad visi Valdovų rūmų
eksponatai įsigyti neskelbiamų derybų būdu. Šis pirkimo būdas numatytas
įstatyme.
„Kultūros vertybių įsigijimas priklauso nuo pareigūnų sąžinės. Kada nėra
viešo aukciono, viešo pirkimo, priklauso nuo žmogaus savybių.
Piktnaudžiavimui galimybių irgi yra“, - teigė Antikorupcijos komisijos narys
„tvarkietis“ Petras Gražulis.
Trečiadienį į Seimo Antikorupcijos komisiją aiškintis dėl Valdovų rūmų
eksponatų įsigijimo skaidrumo pakviestas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
Valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas dėstė, kad nė vienas eksponatas
nebuvo įsigytas už pirminę kainą. „Daugelis kūrinių įsigyti mažesne nei
rinkos kaina. Rinkomės pigesnius daiktus, suprasdami valstybės galimybes“, -
sakė jis.
Direktorius pabrėžė, kad viešai skelbiami „katastrofiškai neteisingi
duomenys“ apie rūmams perkamus meno kūrinius.
Anot jo, šiuo metu muziejus jau turi 487 eksponatus. Iki 30 daiktų
Valdovų rūmai gavo dovanų arba juos nupirko Valdovų rūmų fondas už privačias
aukas.
Pagal patvirtintą rūmų ekspozicijos planą, minimalus eksponatų skaičius
turėtų būti 560.
V.Dolinskas pabrėžė, kad kūriniai pirkti pagal specialų ekspozicinį planą
ir numatytus griežtus atrankos kriterijus. Specialistai yra sukaupę 12
tūkst. meno kūrinių, pagal laikotarpį, stilių ir kitus parametrus tinkančių
Valdovų rūmams, bazę.
Jo teigimu, kiekvienas eksponatas prieš jį perkant būdavo apžiūrimas,
įvertinamas.
V.Dolinskas džiaugėsi, kad pavyko įsigyti vertingų gobelenų, vienas iš jų
- net nuaustas specialiai Valdovų rūmams. Tačiau būtent brangių gobelenų
pirkimas ir kelia daugiausia abejonių politikams. Už tris gobelenus mokėta
po 170 tūkst. eurų (517 tūkst. litų).
Valdovų rūmų vadovas teigė, kad visus pirktus meno kūrinius atrinko ir
vertino iš penkių žmonių sudaryta komisija bei pagalbon būdavo pasitelkiami
konkrečios srities ekspertai. Su kai kuriais iš jų sudaromos metinės
sutartys. „Jie gaudavo 2500 per metus „ant popieriaus“. Užsienyje viena
ekspertizė kainuoja 1500 eurų“, - pasakojo V.Dolinskas.
„Jei nors vienam komisijos nariui kildavo abejonių, tas eksponatas net
nebūdavo svarstomas. Daiktai, kurių niekas nematė, irgi nebūdavo aptariami“,
- tikino direktorius.
Jis pabrėžė, kad visi eksponatai įsigyti be tarpininkų.
Valdovų rūmų eksponatams įsigyti jau išleista apie 19,5 mln. litų. Viešai
ne kartą abejota brangiais Valdovų rūmų pirkiniais. Pavyzdžiui, muziejus
pirko XVII a. riešutmedžio spintą už 95 tūkst. eurų (327 tūkst. litų), už
vieną XVII a. pirmos pusės spintą mokėta 40 tūkst. eurų (138 tūkst. litų),
už kitą - 53 tūkst. eurų (182 tūkst. litų). Už 77 250 eurų (266 512 litus)
Valdovų rūmams nupirktas Lionello Spada paveikslas „Ludovisi koncertas“, 75
tūkst. eurų (258 750 litų) atsiėjo XVI a. vidurio kasapanka ir kt.
Pačių rūmų statyba valstybei jau atsiėjo per 200 mln. litų.
Prieš 200 metų nugriauti Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmai
atkuriami virš 1987-2001 metais atkastų rūmų liekanų. Tai Vilniaus pilių
komplekso sudėtinė dalis - kunigaikščių rūmai, stovėję tarp Katedros ir
Pilies kalno. Rūmai susideda iš keturių korpusų su uždaru kiemu.