A.Zuokas: „Gaila, kad politika Lietuvoje šiandien tampa „bambalio“ lygio“ (4 video)

Žiūrėkite pokalbio su A.Zuoku pirmą, antrą, trečią ir ketvirtą dalis lrytas.lt videonaujienų rubrikoje.

„Man žmonės priekaištauja, kad aš per greitai einu ir per toli žiūriu. Jie skundžiasi: „Mes nepriaugom, mes neužaugom, mums per anksti turėti tramvajų, mums nereikia šiandien Ermitažo, mes negalim būti Europos kultūros sostinė“, - tikina A.Zuokas, kurį tokie aplinkinių žodžiai „žiauriai slegia“.

Buvęs Vilniaus meras mano, kad Lietuvoje trūksta tolerancijos dirbančiam žmogui. Jis nesutinka laukti evoliucijos, kol „bambalio“ gerbėjas supras, kad Lietuvai reikia Ermitažo ar Guggenheimo muziejaus. „Gaila, kad politika Lietuvoje šiandien tampa „bambalio“ lygio“, - teigia valdančiosios koalicijos narys, pabrėždamas, kad politikai stengiasi orientuotis į žemiausius visuomenės poreikius ir interesus.

Pateikiame kai kuriuos lrytas.lt lankytojų klausimus ir A.Zuoko atsakymus:

- Lietuvoje prieš 20 metų vyko įvairūs ekonominiai pasikeitimai, keitėsi santvarka, buvo daugiau galimybių, ir nemaža dalis žmonių jomis pasinaudojo. Todėl anksčiau, mano manymu, verslą pradėti buvo lengviau, paprasčiau, ir žmonių supratimas apie verslą buvo geresnis negu šiandien. Juk šiandien mes veiklių, gebančių dirbti ir uždirbti žmonių nekenčiame, tiesiog niekiname, taip dažnai pateisindami savo norą ar nesugebėjimą nieko nedaryti.

Tikrai galima ir šiandien pradėti verslą. Yra daug sferų, kuriose panaudojus išradingumą, žinias, turint gerą idėją galima pradėti verslą nuo nulio ir sąžiningai bei sėkmingai pasiekti gerų rezultatų. Tik, žinoma, dabar tam reikia labai daug pastangų. Galbūt daugiau negu anksčiau. Ir labai geros idėjos.

- Modernų tramvajų susapnavau 2002 metais. Iki tol buvau didelis tokios transporto rūšies skeptikas. Tačiau kai sužinojau, ką reiškia šiuolaikinis modernus tramvajus, kokią įtaką jis daro miesto transporto sistemai, tapau šalininku. Yra nuveikta daug. Net šiandien būtų galima skelbti konkursą pirmosios tramvajaus linijos tiesimui nuo Santariškių iki Geležinkelio stoties. Ši linija būtų daug pigesnė negu metro. Šiandien statyti metro neapsimoka.

Manau, kad anksčiau ar vėliau mieste atsiras valdžia, kuri nebijo priimti sprendimų, tokia visuomeninio transporto rūšis mieste atsiras. Bus mažiau spūsčių, daugiau važinėsime moderniuoju tramvajumi negu privačiu automobiliu. - Ką veikėte per komandiruotę Amerikoje, kai vyko Europos Parlamento rinkimai?

- Asmeniškai man šie EP rinkimai buvo sudėtingi. Būdamas partijos lyderis, turėjau dalyvauti, bet viduje jaučiau daug dvejonių, klausiau, kur iš tikrųjų yra mano vieta: ar Briuselyje, kur tikrai būtų įdomu, gaučiau naujos patirties, darbas būtų ramesnis, ar šiuo metu Lietuvoje. Partiečiams irgi rūpėjo, kas bus, jeigu aš išvažiuosiu. Kaip partijos pirmininkas, šiems rinkimams skyriau nedaug dėmesio, todėl rinkėjai nematė noro ir užsidegimo, kuris pritrauktų žmones į rinkimus. Pasirinkau ir išvažiavau į privalomą komandiruotę, į kurią siuntė Seimas. Esu Seimo parlamentinės delegacijos narys.

- Dažnai mes suplakame keletą dalykų: partijos finansavimą ir partijos politinį veikimą, kuris neatsiejamas nuo pinigų. Pagal neseniai priimtus sprendimus galima pamatyti, kiek lėšų partijos gauna iš valstybės. Iki tol partijas didžia dalimi finansavo verslas.

Neišskiriant nė vienos politinės partijos, reikia pastebėti, kad daugeliu atvejų finansavimas balansuoja ant legalumo ribos. Tačiau galiu pasakyti, kad iš tų sprendimų, kuriuos priima mūsų partija Seime, nėra nė vieno, kuris būtų parduotas už pinigus. Galiu nuoširdžiai prisiekti. Esame dėl to ramūs, bet kartu ir dažnai puolami žmonių ir politikų, kurių veiklos principas pagrįstas savo asmenine nauda.

- Kalbant apie socialinių išmokų karpymą, kurį šiuo metu siūlo gerbiamas ministras R.Dagys, visi šie sprendimai yra realybė - viso mūsų nekūrybingumo, paramos tiems, kurie visą laiką sako „ne“, pasekmė. Pažiūrėkite į kai kuriuos politikus - jie dar prieš metus populistiškai viską didino. Šiandien atsitrenkiame į sunkią realybę - viską turime mažinti.

Šiandien populizmas yra pagrindinė kūrybingumo išdava. Politikai varžosi, kas pasiūlys daugiau populizmo. Bet pabaigoje už viską sumokės Lietuvos gyventojai.

Aš tikėjausi ir tikiuosi iš Andriaus Kubiliaus, konservatorių lyderio, didesnio skatinimo ir palaikymo žmonių, kurie turi kūrybiškesnį požiūrį. Man labai patinka A.Kubiliaus ir jo komandos rengtos programos, kurios buvo pateiktos prieš rinkimus. Bet šiuo metu tie visi pamąstymai yra kažkur dingę. Tokio nekūrybiško požiūrio į valstybėje susiklosčiusią padėtį aš dar nesu matęs.

Mažinti biudžetą didinant mokesčius nėra kūrybingumas. Čia yra valdiška reakcija į esamą situaciją. O kas po to, rytoj? Dar vienas mažinimas? Ar tai yra didžiausia kūryba?

Mes turim galvoti, kas bus Lietuvoje po metų, trejų, ketverių. Kas šiandien Lietuvoje apie tai galvoja, kokia Lietuva bus po 5 metų? Nėra tokių žmonių, nėra tokių institucijų, nors valstybės sistemoje dirba apie 80 tūkst. darbuotojų.

- Mano manymu, šiuo metu didinti mokesčius yra visiškai neperspektyvus reikalas. Lietuvos žmonės ir verslas yra nepajėgus mokėti didesnių mokesčių. Jeigu bus siūloma pakelti PVM iki 21 proc., o Seimas tam pritars, tai aš nemanau, kad mes galėsime džiaugtis didesniu biudžeto surinkimu. Jau dabar galima pamatyti, kokią situaciją sukėlė padidinti mokesčiai.

Galbūt reikėtų peržiūrėti PVM dydžius. Mano siūlymas yra įvesti trijų pakopų PVM. Bazinis taptų 20 proc. - jis galiotų pagrindinei prekių ir paslaugų grupei. Antrasis PVM dydis būtų 10 proc., kuris galėtų galioti komunalinėms paslaugoms ir patarnavimams, šilumai, elektrai ir panašiai. O trečiasis dydis, 5 proc. PVM, būtų skirtas kultūros ir sporto renginiams, leidiniams, apgyvendinimo paslaugoms. Turime atsisakyti tos sąvokos „lengvatinis PVM“. Geriau turėti kelių skirtingų lygių PVM. Tai padidintų pajamas į biudžetą.

Šiandien turime mažai galimybių padengti išlaidas, kurias politikai per pastarąsias kadencijas išaugino. Šiuo metu yra neišvengiamas valstybės tarnautojų bazinio atlyginimo sumažinimas iki 430 litų. Tik noriu priminti, kad prieš metus, kai buvo priimtas sprendimas šitą sumą padidinti iki 490 litų, tuo metu mes ir dauguma tam prieštaravom, aiškiai sakėm, kad nėra tokių galimybių biudžete. Tiems, kuriems dabar tenka mažinti šį bazinį dydį, patys jį buvo pakėlę.

R.Dagys siūlo mažinti išmokas motinystės atostogoms: už pirmus metus - 15 proc., už antrus - 35 procentais. Tai yra neišvengiamybė, nes turim suprasti, kad tuos pinigus moka ne R.Dagys, ne A.Kubilius, ne A.Zuokas ir ne Seimas. Tai yra mūsų visų mokesčių mokėtojų pinigai. Deja, šiandien Lietuvos žmonės negali sumokėti tiek mokesčių, kad mes būtume pajėgūs mokėti tokias kompensacijas ir išmokas.

Ministras pirmininkas ir ministras R.Dagys aiškiai spekuliavo šia tema. Sausį buvo aišku, kad žmonės bus apgauti. Mamos ir tėčiai, kurie išėjo motinystės ar tėvystės atostogų, kurie buvo nusprendę turėti vaikelį, buvo apgauti neatsakingos politikos.

Šiandien mes klausėm premjero, kaip bus su teisėtais lūkesčiais - su tomis mamomis ir tėvais, kurie šiuo metu jau yra išėję atostogų, kad augintų vaikus. Ar jiems galios nauja tvarka, ar negalios? Premjeras kol kas į tai neatsakė. Mano įsitikinimu, jeigu mes norime išlaikyti garbingos valstybės statusą, teisėti lūkesčiai turėtų būti gerbiami.

- Ką manote apie neigiamą visuomenės nuomonę ir nusistatymą prieš jus? Kada planuojate baigti savo politinę karjerą, kokia suma jus tenkintų?

- Klausimo pabaiga primityvi. Jeigu ir tenkintų, jūs tiek tikrai neturite: idėjos, darbas, gyvenimas nematuojamas pinigais. Kalbant apie politinę karjerą, aš ją tiktai pradedu. Politikoje aš esu labai neseniai. Daugiau patyrimo turiu tik savivaldoje. Seimo nariu esu 8 mėnesius, todėl nacionalinio lygio politiką tik pradedu.

Ką reiškia visuomenės nusistatymas? Šiandien vieni mane gerbia, kiti vertina, treti - ne. Be abejo, nemalonu, kai esi keikiamas ir nuvertinamas už tai, ką tu darai. Bet rinkėjai turi galimybę rinktis.

Aš nesiruošiu niekur trauktis. Turiu pakankamai ryžto ir užsispyrimo, nes tai, ką darau aš ir mano komanda, mes žinome, kad darome gerai. Tai nepatinka valstybinio turto grobstytojams, ir mes tą žinome.

Kiek bepiltų ant manęs tonomis šmeižtą tam tikra žiniasklaida, tai anksčiau ar vėliau baigsis. Žmonės tikrai pamatys, kas yra tiesa, o kas - melas.

- Kas bent kiek supranta politinės komunikacijos metodiką, gali greitai prisiminti vieną uždavinį - sugalvoti ir užkabinti oponentui kokią nors etiketę arba klišę. Labai svarbu ją surasti ir kiek įmanoma įtikinamiau ją pagrįsti, ją užkabinti. Aš žmonių klausiu: kai vartojate žodį „abonentas“, ką jūs tuo norite pasakyti? Ką? Kas po tuo žodžiu slypi? 

Labai dažnai žmonės sutrinka. Kyšiai, vagystės? Kas?

Na, jie sako, kad „jūs buvote teistas“, teistas už korupciją.

Nebuvau aš teistas už korupciją. Neturiu jokių kaltinimų korupcija ir vagystėmis. Prokurorai po penkerių metų persekiojimo, po šešių grėsmingų kaltinimų, sugebėjo, susitarę su teismais, pasiekti, kad garbingai išeitų iš susiklosčiusios padėties.

Jie sugebėjo nuteisti mane už tai, skyrė man baudą, kad aš ketinau papirkti savo partijos narį, siūlydamas jam netgi ne pinigus, o darbą. Jeigu mes tokius moralinius kriterijus taikytume visiems politikams, aš labai norėčiau pamatyti, kas būtų.

Kaltinime slypi absurdiškumas. Taip, aš rūpinausi darbu partijos nariui. Daugelis šiandien rūpinasi, kam padėti. Niekada neatsisakau. Bet ar partijos pirmininkui reikia papirkinėti savo partijos narį, kuris buvo mano vardo rinkimų sąraše?

Matyt, yra kitos priežastys. Tačiau jų užčiuopti niekas nenori.