Pagrindinio Vyriausybės programos tikslo – 2050 metais šalyje turėtų gyventi ne mažiau kaip 4 milijonai žmonių – siekiama net suplukus.
Štai prieš kelias dienas ministras paskelbė, kad jo vadovaujama ministerija pervadinama į Šeimos ir socialinių reikalų.
O vakar valdantieji vėl įrodė, kad šeimą myli ne tik žodžiais, bet ir žygiais. Vyriausybė, kaip yra įpratusi, rėžtelėjo iš peties – motinystės išmokų viršutines ribas ir pačias išmokas nuspręsta mažinti kone daugiau negu per pusę.
„Sodros“ biudžetas baigia paskęsti. Be to, niekur kitur Europoje nėra tokių šiltnamio sąlygų motinoms, kaip čia. Kur teisybė ir socialinis solidarumas?“ – lyg išgirdę šios naujienos priblokštų moteriškių chorą vienas kitą stengėsi perrėkti ministras ir premjeras.
Socialinės teisybės ir solidarumo šaukėsi ir į kitų nepagrįstai pralobusių nutukėlių – pensininkų – pensijas rūstų žvilgsnį nukreipę liberalai.
Savo principingumą jie parodė po to, kai klusniai tūptelėjo prieš partnerių sprendimą padidinti PVM iki 21 proc.
Tiesa, į rūsčią realybę pirštu badanti ir solidarumo prašanti valdžia vakar dėjosi įrodžiusi, kad šiuos principus taiko ir sau.
Netikite? Prašom – valdininkų bei politikų algų bazinis dydis mažinamas net 45 litais, o pinigai Seimui, Vyriausybei bei Prezidentūrai sumenks net 2-3 procentais!
Pavyduoliai ir pavyduolės jau, be abejo, šnypščia, kad to – per mažai. Esą tai pasityčiojimas. O kaip, pasakykite, mūsų taupiajai valdžiai, neturint finansinių pajėgumų, kovoti su biurokratų armija? Juk kad ir kiek trimituotum apie jos sumažinimą, ji tik toliau pučiasi.
Todėl visiškai logiška, kad rezervų tenka ieškoti tarp tų, kurie gauna pensijas ir motinystės pašalpas.