Kaip pranešė KAM, pasiaiškinimą apie J.Abromavičiaus atleidimą iš pareigų
Savanoriškoje krašto apsaugos tarnyboje (SKAT) šiuo metu NATO vadavietėje
Jungtinėse Valstijose dirbantis A.Pocius pateikė „siekdamas išvengti
spekuliacijų“ dėl jo 2007 metų sausio 23 dienos liudijimo Seimo laikinajai
komisijai Juro Abromavičiaus žūties aplinkybėms ištirti.
Anot KAM, A.Pocius rašo, kad J.Abromavičių iš pareigų jam pačiam prašant
atleido tuometinis krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius. A.Pocius,
tuo metu laikinai ėjęs SKAT štabo viršininko pareigas, J.Abromavičių „už
įgaliojimų viršijimą“ buvo nušalinęs nuo pareigų.
„Būdamas nušalintas nuo pareigų J.Abromavičius sužinojo, kad SKAT štabe
yra ruošiamas krašto apsaugos ministro įsakymo projektas dėl jo atleidimo iš
tarnybos už neteisėtų įsakymų davimą, įgaliojimų viršijimą ir panašiai. Jis
parašė raportą krašto apsaugos ministrui Audriui Butkevičiui dėl jo
atleidimo savo noru ir nesuderinęs prieš tai su manimi, pažeisdamas
subordinaciją, ant prašymo gavo ministro teigiamą rezoliuciją“, - teigiama
pasiaiškinime.
Anot A.Pociaus, 1993 m. rugsėjo 24 d. J.Abromavičius atvežė prašymą į
SKAT štabą, ir A.Pocius „buvo pastatytas prieš faktą“ - turėjo vizuoti ant
to prašymo su ministro rezoliucija, kad tarpininkauja dėl jo atleidimo
pačiam prašant.
„Tada SKAT štabo personalo skyriaus darbuotoja paruošė įsakymų projektus
dėl J.Abromavičiaus atleidimo iš pareigų ir išleidimo į atsargą“, - rašo
jis.
Kaip teigiama KAM gautame rašte, 1993 m. rugsėjo 24 d. krašto apsaugos
ministro įsakymu nuo 1993 m. spalio 11 d. kpt. J.Abromavičius buvo atleistas
iš SKAT Kauno apskrities teritorinės gynybos štabo viršininko pareigų ir nuo
tos pačios dienos išleistas į atsargą.
„Šis įsakymas buvo parengtas SKAT 1993 09 24 suderintas su l.e. SKAT
štabo viršininko pareigas plk.ltn. A.Pociumi“, - rašoma atsiųstame rašte.
2007 metų sausio 23 dieną A.Pocius, tuo metu vadovavęs Lietuvos
kariuomenės Lauko pajėgoms, pareiškė J.Abromavičiaus žūties aplinkybes
tiriančiai Seimo komisijai, kad 1993 metais maištavusiems savanoriams iš
miško grįžus į Kauno rinktinės štabą, J.Abromavičius raginęs juos grįžti
atgal į mišką.
Anot A.Pociaus, jis tuo metu laikinai ėjo Savanoriškosios krašto apsaugos
tarnybos vado pareigas, tad už neteisėtų įsakymų davimą nusprendė pašalinti
J.Abromavičių iš pareigų.
J.Abromavičiaus žūtį 2007-aisiais tyrusi parlamentinė komisija išklausė
maždaug trijų dešimčių liudytojų prieštaringus parodymus. Kai kurie
liudytojai teigė, kad J.Abromavičius galėjo būti nužudytas, nes išsiaiškino,
kas 1994 metais susprogdino geležinkelio tiltą per Bražuolės upę, kiti
teigė, kad žūtis galėjo būti susijusi su J.Abromavičiaus darbo Valstybės
saugumo departamente metu vykdytais kontrabandos tyrimais.
J.Abromavičius žuvo 1997 metų sausio 31-ąją Kaune, sprogus jo
automobiliui. Nusikaltėliai po automobiliu buvo pritvirtinę maždaug 500
gramų sprogstamosios medžiagos heksogeno, dar vadinamo jūros mišiniu.
Generalinė prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad sprogstamąjį
įtaisą pagamino ir po J.Abromavičiaus automobiliu pritvirtino asmuo, kuris
vėliau atsitiktinai pats susisprogdino.
Generalinei prokuratūrai nutraukus ikiteisminį tyrimą įtariamųjų
atžvilgiu, Seime kilo iniciatyvos atlikti parlamentinį tyrimą. Pastarasis
tyrimas inicijuotas tuo pat metu, kai Seime vyko dar vienas parlamentinis
tyrimas - Valstybės saugumo departamento veiklos ir Breste prieš kelerius
metus mįslingai žuvusio saugumo karininko Vytauto Pociūno išsiuntimo darbui
į Baltarusiją aplinkybių tyrimas.
J.Abromavičiaus žūtį parlamentarai tyrė ir 1997 metais, tačiau be
apčiuopiamų rezultatų.