Tai žurnalistams penktadienio naktį Briuselyje pranešė premjeras Andrius
Kubilius. Jis pažymėjo, kad nacionalinė energetikos bendrovė „Leo LT“ į EK
dėl finansavimo nesikreips.
„Tas mechanizmas yra derinamas su atsakinga Švedijos kompanija. Aš
tikiuosi, kad kitą savaitę tai galutinai paaiškės. Centrinė projektų valdymo
agentūra turėtų būti kaip ta valstybinė institucija, kuri kreipiasi dėl
pinigų ir gauna pinigus. Ji yra ES pinigų panaudojimui įsteigta agentūra
prie Finansų ministerijos. Ji turės bendros jungtinės veiklos sutartį ne su
„Leo LT“, o su „Lietuvos energija“ dėl to, kad „Lietuvos energija“ toliau
bus tas rangovas, kuris vykdys visus darbus“, - aiškino Vyriausybės
vadovas.
Pasak A.Kubiliaus, bendra šalių paraiška dėl Europos Sąjungos (ES) lėšų
panaudojimo įgyvendinant Baltijos jungčių planą bus pateikta laiku, t.y. iki
liepos 15 dienos. Reikalingi dokumentai, jo žiniomis, yra baigiami rengti.
„Kiek aš esu informuotas, tai tikrai viskas bus pateikta. Čia ne tik
mūsų, bet ir švedų interesas. Tai pakankamai sudėtingas dokumentas, tai nėra
vien tiktai pareiškimas: duokit mums 175 mln. eurų. Aš tikiuosi, kad kitą
savaitę tarp įmonių bus pasirašytas tarpusavio supratimo memorandumas, kuris
po to ir leis bendrai abiem šalims, o gal prisidedant ir Latvijai kreiptis į
EK dėl tos finansinės paramos“, - kalbėjo premjeras.
Visų Baltijos jūros šalių vadovai ir Europos Komisijos pirmininkas Jose
Manuelis Barroso trečiadienį Briuselyje pasirašė
Supratimo memorandumą dėl Baltijos energetikos jungčių plano. Taip baigtas
šio plano rengimo procesas ir pradėtas jo įgyvendinimas.
Diplomatų teigimu, šiuo memorandumu Europos Komisija pripažino, kad
Baltijos jungčių projektas yra tarp prioritetinių, ir ateityje reikalaus
atsiskaityti už jo vykdymą bei, esant poreikiui, galės skirti papildomų
„Briuselio pinigų“.
Anot jų, Lietuvos, Latvijos ir Švedijos bendrovės, kurios įgyvendins šį
projektą, iki liepos 15 dienos turi „pasidalyti pinigus ir EK pateikti
paraišką, kurioje detaliai būtų paaiškinta, kaip bus vykdomas projektas“.
Jei iki liepos 15-osios to padaryti nepavyks, pabrėžė diplomatai,
Baltijos jungčių projektas rizikuotų netekti 175 mln. eurų paramos. Jei
Lietuvai, Latvijai ir Švedijai nepavyktų susitarti, Baltijos jungčių
projektui numatytas ES finansavimas atitektų kitiems projektams.
ES parama skiriama Elektros jungties iš Švedijos į Lietuvą projektui,
įskaitant ir perdavimo tinklų stiprinimą Latvijos vakaruose.
