Finansinių zombių įvairiose valstybėse atsiranda ir dabar, pasaulį sukrėtus didžiausiai pokario laikų finansų sistemos krizei. Jie dažniausiai kuriami manipuliuojant apskaitos principais ir taip nuslepiant tikrąją finansinę tokių institucijų būklę. Atrodo, kad tokių zombių turėsime ir Lietuvoje.
Vienas jų – valstybės kapitalo bendrovė „Būsto paskolų draudimas“. Ši 1998 metais įsteigta bendrovė vykdė panašią veiklą, kaip kai kurios JAV institucijos, prisidėjusios prie „antrarūšių“ būsto paskolų rinkos krizės. Būtent šioje rinkoje esančios problemos ir paskatino vis dar nesibaigiančią pasaulinę finansų krizę.
Ne kartą esu viešai pareiškęs, kad ši bendrovė neturi ateities, ir jai turėtų būti leista bankrutuoti. Netgi audito bendrovė, darydama šios draudimo įmonės 2008 metų finansinių ataskaitų auditą, pagaliau suprato padėties rimtumą ir savo išvadoje, paskelbtoje šių metų kovo 19 dieną, išreiškė abejones dėl bendrovės galimybių toliau tęsti veiklą. Dėl nemokių būsto paskolas paėmusių klientų patiriami nuostoliai kurį laiką augo geometrine progresija, ir jau šiais metais ši bendrovė turėjo prieiti liepto galą, t.y. bankrutuoti.
Šių metų pradžioje teigiau, kad bendrovės nuostoliai praėjusių metų paskutinį ketvirtį sieks apie 3,5 mln. litų, o pirmąjį šių metų ketvirtį bus dvigubai didesni. Pirmąjį skaičių numačiau teisingai, tačiau šių metų pirmojo ketvirčio rezultatai apstulbino: vietoje vidutiniškai per mėnesį apskaitomų 0,4–0,5 mln. litų pajamų, kovą apskaitoje pajamų pasirodė šešiasdešimt kartų daugiau – 27,4 mln. litų!
Pasirodo, būtent kovą buvo pakeisti apskaitos principai, ir didelė pajamų dalis buvo atkelta iš būsimųjų laikotarpių. Kažkodėl apie tokius apskaitos principų pokyčius nė žodžiu neužsimenama metinėje bendrovės ataskaitoje, paskelbtoje gegužę, nors pagal tarptautinę praktiką tai padaryti yra būtina.
Tokie radikalūs apskaitos pokyčiai paveikė netgi visos šalies draudimo rinkos statistiką. Anksčiau šios bendrovės rinkos dalis nesiekė ir pusės procento, o kovo mėnesį ji išaugo iki 26 procentų. Lietuvos negyvybės draudimo rinkos nuosmukis pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, jeigu nebūtų šių stebuklų, siektų daugiau kaip 13 procentų, o dabar, dirbtinai ūgtelėjus minėtai bendrovei, jis tesudaro tik apie 5,5 procento.
Štai kokią įtaką turi vienos bendrovės apskaitos principų kaita. Gal taip ir Lietuvos BVP galima būtų padidinti? Manau, kad daugelis valdžios politikų tam tikrai neprieštarautų.
Vis dėlto netgi tokių triukų, siekiant išgelbėti šią varganą draudimo bendrovę, buvo maža – išmokos bankams dėl nemokių klientų toliau augo. Didėjant nemokių paskolų gavėjų skaičiui, bankai vis dažniau ėmė teikti pranešimus su reikalavimais išmokėti apdraustus paskolų likučius.
Šių metų pradžioje tokios išmokos dar labiau išaugo ir vidutiniškai siekė jau apie 4 mln. litų. Dėl to UAB „Būsto paskolų draudimas“ su finansiniais sunkumais susiduriantiems klientams ėmėsi siūlyti perimti įsipareigojimų vykdymą – kas mėnesį už juos mokėti įmokas bankams.
Iš pirmo žvilgsnio, tai lyg ir pateisinama – taip tarsi teikiama pagalba laikinai sunkumų turintiems būsto paskolas paėmusiems gyventojams. Atrodo, kad su tokia pagalba sutinka ir kai kurie bankai, nors ekonominė logika turėtų diktuoti, kad tai jiems neapsimoka. Kol dar draudimo bendrovė nebankrutavo, bankams geriausia gauti visą išmoką. Tačiau, matyt, čia yra ir politinio pobūdžio argumentų, ir motyvų bei valdžios ir komercinių bankų partnerystės apraiškų.
Taip tik sukuriamos iliuzijos, kad problemos kažkaip bus išsispręstos. Vargu ar šios bendrovės darbuotojai yra pajėgūs tinkamai įvertinti atskirų gyventojų galimybes po metų ar vėliau grąžinti susikaupusią skolą ir atnaujinti įmokų mokėjimą bankams. Ir kažin ar jie gali numatyti, kada ir kaip Lietuvoje baigsis šis sunkmetis. Tokias abejones pagrindžia visa ankstesnė šios draudimo įmonės veikla ir jos rezultatai.
Kokia dalis gyventojų pajėgs grąžinti skolas draudimo bendrovei ir toliau sėkmingai vykdys finansinius įsipareigojimus bankams? Kitų šalių statistika rodo, kad tokių gyventojų bus tikrai mažiau kaip pusė visų skolininkų.
Kaip bus išieškomos skolos iš gyventojų, kurie nepajėgs atsiskaityti su draudimo bendrove? O gal šios skolos bus nurašytos, nes juk ši bendrovė – valstybės kapitalo? Tuomet eilinį kartą būtų gviešiamasi nieko dėtų mokesčių mokėtojų pinigų?
UAB „Būsto paskolų draudimas“ apskritai neturėjo egzistuoti ir, kaip skelbiama, „prisidėti prie nekilnojamojo turto rinkos plėtros“, ypač – prasidėjus skolinimo bumui 2005–2006 metais. Ši bendrovė prisidėjo prie nekilnojamojo turto burbulo pūtimosi ir prie to, ką galima būtų pavadinti Lietuvos „antrarūšių“ būsto paskolų rinkos problemų.
Suprantama, šių problemų mastai Lietuvoje mažesni, negu JAV, tačiau jų prigimtis – labai panaši. Buvo sukurtos paskatos skolintis šimtus tūkstančių litų žmonėms, kurie neturi pakankamų galimybių šias skolas grąžinti.
Na, o statybininkai ir bankai, suprantama, pasistengė tuo pasinaudoti. Vieni – statydami menkaverčius būstus šiuolaikiniuose „getuose“, kiti – skolindami pigiai iš Skandinavijos gautus milijardus eurų. Ir vieni, ir kiti, suprantama, siekė greito pelno, kuris dabar atsirūgsta visiems.
Būtų labai gerai, jeigu tai bus vienintelis finansinis zombis Lietuvoje. Tačiau manau, kad jų turėsime ir daugiau. Jeigu tai įvyks, valdžia privalės dar daugiau skolintis ir dengti tokių institucijų nuostolius, užkraudama papildomą naštą mokesčių mokėtojams. Gali neužtekti ir ką tik išplatintos beveik 2 mlrd. litų vertės euroobligacijų emisijos.
Labai rizikinga veikla šiuo metu yra įvairių valstybės garantijų dalinimas, vykdant ekonomikos skatinimo programas. Problemų gali turėti ir kai kurie komerciniai bankai. Neatsitiktinai Seime rengiamasi priimti Finansinio tvarumo įstatymą, kuriuo remiantis, galima bus nacionalizuoti komercinius bankus, jei jie patirtų sunkumų.
Įdomu, kur slepiasi tie kompetentingi valdžios atstovai, kurie yra pasirengę vadovauti tokioms valstybės kapitalo finansų institucijoms. Šiuo metu tokių niekur nesimato.