Viltį palaiko motinos stiprybė ir vaikų svajonės

Pokalbis su šio rašinio heroje atrodė būsiąs liūdnas ir graudus. Juk netrykš optimizmu viena 4 vaikus nuomojamame bendrabučio kambarėlyje auginanti moteris. Juk nespinduliuos ji džiaugsmu, kai pinigų maža ir nėra jokio peties, į kurį būtų galima atsiremti.

Bet 35 metų panevėžietės Ingos Almanaitienės gyvenimas pasirodė kur kas šviesesnis ir laimingesnis už daugelio tų, kurioms lemtis leido įsikurti erdviuose, moderniai įrengtuose butuose ir gyventi neskaičiuojant centų, o gal net ir litų.

„Kodėl turėčiau graudintis ir dejuoti? Aš turiu didžiulį turtą – vaikus, – sako moteris. – Mes visi esame pavalgę, apsirengę, turime stogą virš galvos ir viltį, kad netrukus išsipildys mūsų svajonės ir gyvensime geriau“.

Pirmoji ir svarbiausia gausios šeimos svajonė – turėti savo namus. Daugiavaikė I.Almanaitienė jau keletą metų yra įrašyta miesto savivaldybės sudarytoje eilėje socialiniam būstui gauti ir toje eilėje jau yra 5-a.

Kol kas motina ir 4 jos vaikai glaudžiasi išsinuomotame mažame bendrabučio kambarėlyje. Buto šeimininkei nuomos kas mėnesį mokama po 150 litų. Kartu su mokesčiais už komunalines paslaugas, ypač šildymo sezono metu, susidaro nemenka pinigų suma.

Jei ne krizė, ši šeima jau gal net šiemet būtų gavusi valdišką butą. Tačiau, kaip sakė savivaldybės Turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Rimšienė, šiemet nepirkta nė vieno buto. Lieka viltis, kad kitais metais galbūt bus nupirkta apie 10 butų – tokiu atveju I.Almanaitienė tikrai gaus.

Buto plotas – kiek daugiau nei 20 kvadratinių metrų. Tuose metruose – ir koridoriukas, ir tualetas, dušas, ir atskirai atitverta kišeninė virtuvėlė, kurioje paslaptingu būdu telpa skalbiamoji mašina, šaldytuvas, spintelė, stovas su dviviete elektrine virykle. Ant jos kasdien ir kunkuliuoja sotūs mamos pietūs.

Už pertvaros – dviaukštė lova vyresniems, 15 ir 11 metų vaikams. Dar viena pertvara atskiria didžiausią buto erdvę – čia plati lova ir vaikiška lovytė, kurioje pasikeisdami miega 4 ir 1,5 metų mažyliai. Kai vienas miega lovytėje, kitas, savo džiaugsmui, – su mama.

Užtenka kambaryje vietos ir staliukui su kėdėmis, ir sekcijai, kurioje įspraustas televizorius, sudėtos knygos.

Butas tvarkingas, švarus, papuoštas įrėmintomis nuotraukomis, gėlėmis, rankdarbiais.

Šį kambarį moteris išsinuomojo prieš penkerius metus. Tuomet, kai pasiėmusi abu vaikus, išėjo iš pirmojo vyro namų.

„Išėjau į niekur, – prisipažįsta Inga, nenorinti atskleisti tokio poelgio priežasčių. – Tiesiog taip susiklostė“.

Moteris neslepia, kad po kurio laiko jos gyvenime atsirado kitas vyriškis. Jis tapo kitų dviejų vaikų tėvu.

Su šiuo vyriškiu keliai taip pat išsiskyrė. Moteris įsitikinusi, kad šalia esančio vyro gyvenimas privalo riedėti tomis pačiomis vežimo vėžėmis, kaip ir jos. Kitaip jiems nepakeliui.

„Jeigu man skirtąjį gyvenimo kelyje dar sutiksiu, pirmoji sąlyga jam bus – mylėti mano vaikus“, – sakė panevėžietė.

„Geri mano vaikai, patys geriausi“, – tardama tuos žodžius, moteris vienintelį kartą susigraudina.

Matyti, jog vaikai jai iš tikrųjų yra pats brangiausias ir vertingiausias turtas. Vyresniuosius, o ypač sūnų, motina vadina tikrais užvadėliais, pagalbininkais.

Laukdama iš mokyklos grįžtančių vyresniųjų, moteris pasakojo apie savo gyvenimą, o mažieji apie ją sukosi kaip vijurkai. Glaustėsi, karstėsi, kvatojosi, kol mama švelniu, bet tvirtu balsu paprašė liautis.

„Man sunkumų nėra, – paklausta, kas sunkiausia vienai auginant tokį būrį vaikų, atsakė moteris. – Ir neturiu laiko galvoti apie tai“.

Iki mažosios dukros gimimo I.Almanaitienė dirbo vaikų darželyje šeimininke. Kai mergaitei sukaks dveji, vėl grįš į buvusią darbovietę. Moterį džiugina valdžios sprendimas iki vaikui sukaks 2 metai mokėti motinystės pašalpą.

Tiesa, už minimalų atlyginimą dirbusiai pašalpa nėra didelė, tačiau prisidėjus už vaikus gaunamiems pinigams, susidaro per 1000 litų. O sėkmingais mėnesiais, kai pavyksta sulaukti alimentų, 5 asmenų šeimos pajamos gali siekti iki 1500 litų.

Kiekvieną mėnesį vos gavusi motinystės pašalpą 4 vaikų motina pirmiausia sumoka nuomą už butą ir mokesčius už komunalines paslaugas. Jokių skolų ji negali sau leisti. Tik va, šį birželį teko sunerimti. Anksčiau iki 15-os mėnesio dienos pašalpa jau būdavo išmokėta, o dabar pinigai vėlavo.

Atidėjusi pinigus mokesčiams, būtiniems pirkiniams, maisto produktams, motina sau ir vaikams surengia gardžią šventę.

„Tą dieną vaišinamės mėgstamiausiais gardumynais. Kiekvieno noras vis kitoks, tai smaližiauja kas kaip nori“, – kvatojasi Inga.

Moteris džiaugiasi, kad prieš metus apsilankiusi labdaros draugijoje „Atjauta“, ji buvo išklausyta ir kartu su vaikais pakviesta dalyvauti veikloje.

Vaikams patinka savaitgaliais „Atjautos“ rengiami užsiėmimai, o mamai didžiausia paspirtis kas savaitę gaunamas maisto produktų paketas. Pataupyti pinigėlius padeda ir iš Europos fondų kas 2 mėnesiai gaunamas negendančių produktų davinys, ir gerų žmonių dovanojami drabužiai vaikams, ir kita parama.

„Branginu kiekvieną dovaną“, – sakė moteris.

„Dar ir todėl man pavyksta išgyventi be skolų, kad nei alkoholiui, nei tabakui išlaidų pas mus nėra. Matau, kaip kitose šeimose tiems tikslams išleidžiama daugybė pinigų, o paskui vaikai neturi ko valgyti. Graudu“, – pastebi I.Almanaitienė.

Moteris džiaugiasi, kad jos vaikai sveiki ir stiprūs, jos pačios ligos nekamuoja, tad nereikia išlaidauti vaistams.

Vis dėlto ji pripažįsta, kad norint duonai nepristigti pinigėlių, juos reikia leisti labai taupiai ir protingai. Nė vienas centas negali būti išmestas veltui.

Turėdama laisvą minutę, moteris sėda prie rankdarbių – pati siuva ar persiuva, mezga, tvarko vaikams ar sau drabužius.

Dabar šeima yra numačiusi naują pirkinį, kuriam pradeda taupyti, – dviaukštę lovą mažiesiems vaikams. Ji būtų pastatyta lovytės, kurią mažieji netrukus išaugs, vietoje.

Dar viena visos šeimos svajonė – turėti dviračius. „Kaip puiku būtų visiems išvažiuoti į gamtą, pakeliauti“, – svajoja 4 vaikų mama.

Į Skaistakalnio parką, prie upės jie dabar eina pėsčiomis. Paatostogauti gamtos prieglobstyje šeima neturi kur.

Iš Dzūkijos kilusios Ingos motinos jau nebėra. Mirtis ją pakirto vos 42 metų sulaukusią. Nuo naujos tėvo šeimos Panevėžyje apsigyvenusi I.Almanaitienė kažkaip nutolo, mažai bendrauja.

Niekam neleidžianti jos gailėti, I.Almanaitienė visais gyvenimo atvejais pasitiki tik savo jėgomis. Jai keistai atrodo valdžios žadėtų malonių nesulaukusių žmonių priekaištai ir dejonės.

„Niekada nereikia tikėti, kad valdžia ateis ir duos visko, ko tik nori. Tuomet neteks nusivilti. Va, leido iki 2 metų su vaiku pabūti, pašalpą moka, – ačiū ir už tai. O daugiau tik gražius žodžius gali iš valdžios išgirsti“, – sakė moteris.

Viena vaikus auginanti motina mano, kad jos stiprybė yra ir ta, kad ji išvengė skolų ir niekada jų neturėjo.

Buvo kartą sumaniusi imti paskolą ir nusipirkti butą – juk savų namų taip norisi. Ir bankas paskolą sutiko duoti, bet moteris persigalvojo.

„Laiku supratau, kad tai gali tapti didžiule našta. Mano atlyginimas jos neatlaikytų. O tikėtis, kad galbūt kas nors kitas sugrąžins tą paskolą – ne mano būdui“, – sako skurdžiai, bet laimingai gyvenanti 4 vaikų mama.