Prezidentas V.Adamkus dėl statytojų savivalės parkuose ir draustiniuose neseniai kaltę metė valdininkams, įstatymų vykdymo nekontroliuojantiems pareigūnams. Jie nuolaidžiauja per ilgai.
Bet ta žadėtoji ministro G.Kazlausko lavina ištižo kažkur pakeliui į Vakarų Lietuvą. Nemuno deltos, Kuršių marių, Rusnės salos, Minijos, Sausgalvių, Ventės, Muižės ir kitų Nemuno deltos regioninio parko vietovių ji nepasiekė. Čia akis bado tokie statybų „šedevrai“, kad tik stebėtis reikia, kaip jie dera su Šilutės, pasiskelbusios Europos turizmo žvaigžde, įsivaizduojamu statusu.
Nei vieno savavalinės statybos akto Nemuno deltos regioniniame parke, valstybės saugomoje teritorijoje, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybų priežiūros vyresnysis inspektorius Kazys Galickas šiemet nėra surašęs. „Du aktus kitur surašiau, teks griauti, bet vyksta teisminiai ginčai“,- „Lietuvos ryto“ žurnalistei kalbėjo valdininkas.
Peržvelgęs seriją nuotraukų iš Minijos kaimo ir Ventės rago, sakė važiuosiąs aiškintis. „Nes tokių statinių saugomoje teritorijoje negali būti“, - konstatavo.
Labiausiai apgailėtinas namas ir sandėlis, ledonešių sulaužytas jau prieš kelerius metus, stovi už kelių šimtų metrų nuo poilsio ir viešbučio komplekso „Ventainė“, kurią valdo Šilutės savivaldybės administracijos direktoriaus Šarūno Laužiko šeima. Nuo jo prieplaukos Kuršių marių pakrantėje vaizdas atsiveria kaip ant delno.
Nors daug brangių tarptautinių konferencijų turizmo plėtros tema „Ventainėje“ yra buvę, visų jų idėja padaryti kraštą patrauklesnį, kad čia atvažiuotų ir savo pinigus pamario verslo įmonėse paliktų poilsiautojai iš svetur. Tačiau netoli Ventės kyšulio griuvenos vaizdą gadina bjauriausiai.
„Manome, kad tai yra pastatas, kurio žemės sklypo kadastro Nr. 8827/0003:251. Šiame sklype yra įregistruoti du pastatai: poilsio pastatas ir sandėlis. Pagal turimą planinę informaciją (1994 m. darytą orto– fotografinę nuotrauką) matyti, kad statiniai stovėjo jau ir 1994 metais. Dėl tikslesnių duomenų apie žemės sklypo, pastatų ir statinių savininkus prašytume kreiptis į VĮ „Registrų centras“, - tokį atsakymą pateikė Simona Mockutė, komunikacijos skyriaus darbuotoja.
Bet Nemuno deltos regioninis parkas tikriausiai žino savininką, kuris darko Natūra 2000 teritoriją? Pernai tuometis parko direktorius Mindaugas Budginas į „Lietuvos ryto“ klausimą išvis neatsakė. Greit jį poste pakeitė naujasis direktorius, savivaldybės plėtros skyriaus tarnautojas Nerijus Gricevičius. Jis dirba pusmetį, bet ne tik šios, ir kitų parko „puošmenų“, nesiderinančių su saugomos teritorijos statusu, nematė. Parkas didelis – 29 tūkst. ha, gal nespėjo.
N.Gricevičius nematė ir kada Pakrančių apsaugos rinktinė Minijos kaimo architektūriniame draustinyje savavališkai pasistatė poilsio vagonėlį ant platformos. „Lietuvos rytas“ šią savivalę atskleidė praėjusį pavasarį, o vagonas ant vandens sūpavosi nuo pernai rudens. Dabar jis nuplukdytas į rezervatinę zoną, Vytinio upės salą. Tik pamatinė vagono dalis, iš lentų ant metalinių polių sukaltas paaukštintas padėklas iš dviejų dalių Mingėje liko. „Privalėjo nusigabenti su vagonėliu ir šią dalį “,- abejingai dėstė K.Galickas.
Aptriušusių palaikių vagonėlių prie kelio, vedančio į „Mingės Egzotikos“ kavinę ir viešbutį, ant Purvalankio upelio kranto priešais tiltą stovi keturi. „Bet jau sumažėjo, vaizdas geresnis, nei buvo tada, pavasarį, kai rašėte. Sodybos savininką Stasį Petrošių įspėjau, jis patvarkė. Gal ne viską,“- vėl ramiai dėsto K.Galickas.
O N.Gricevičiui sunku rasti atsakymą, kodėl Minijos pakrantė priešais jachtų prieplauką, kurią už aukštus ekologijos standartus Europos Sąjunga pagerbė Mėlynąja vėliava, ima virsti baržos kapinynu. Direktorius rado šį griozdą, kaip ir nemažai kitų. Savininkas aiškino negalįs išgabenti, nes nėra tokios galios krano, kad pakeltų. O išplukdyti baržos Minija negali, nes dugnas prakiuro.
Beje, tas savininkas ne tik apgailėtiną baržą saugomoje teritorijoje peizažo baidykle pavertė. Ant kranto jam priklauso ir uždarytos kaimo parduotuvės pastatas. Nuo privatizavimo praėjo 15 metų, o jis netvarkomas. Kaip gyvas priekaištas atgimstančiai, meno kūriniais pylimą puošiančiai mažytei Lietuvos Venecijai.
Vandens turizmas, meškeriojimo sezonas, dviratininkų pažintinės kelionės pamaryje - jau pačiame įkarštyje.
Gaila, Rusnėje ir Vorusnėje vaizdą tebegadina per metus taip ir neišardyti dviejų sudegusių daugiabučių namų griuvėsiai, Uostadvaryje ir daugelyje kitų vietų riogso apgriuvę sovietmečio laikų fermos, sandėliai.
Neseniai Šilutėje apsilankęs Saugomų teritorijų tarnybos direktorės pavaduotojas Vidmantas Bezaras buvo maloniai nustebintas – susirinkusieji nepuolė jo tokia aršia kritika, kaip neseniai Vidurio Lietuvoje. „Gal čia pasiekta pageidaujama darna?“ - džiaugėsi valdininkas.
Tuo tarpu Minijos kaimo architektūrinio draustinio gyventojas Gintas įvažiavimo duobes į savo sodybą taisė statybiniu laužu. Nes skaldai ar žvyrui pinigų neturi. Ir puikiame kraštovaizdyje turizmui sodybos neatvėrė – įveisė gyvulių ūkį ir apsikrovė patvartes ir visus pašalius mėšlu.