Čia toliau tęsėsi Nacionaliniai maldos
pusryčiai, kurių tema - „Valstybės kūrimas vertybių socialinės
krizės laikais". Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus išskyrė vieną svarbiausių
pastarojo laiko ženklų, palietusių visas mūsų gyvenimo sritis - tai
pasaulinės bei nacionalinės aktualijos, ekonominis sunkmetis.
Tačiau Prezidentas svarstė, ar teisinga visavertį žmogaus, tautos
ir valstybės gyvenimą suvesti vien į ekonominę gerovę.
Todėl, ieškodamas atsakymo į šį klausimą, šalies vadovas sakė
apie krizę per šiuos Maldos pusryčius norintis kalbėti kaip apie
tam tikrą kūrybą. Prezidentas taip pat priminė Evangelijoje
aprašytą požiūrį į žmogiškąją krizę: „Jei grūdas, nukritęs į dirvą,
neapmirs, jis neduos naujų vaisių" ir ragino įžvelgti, kas mūsų
gyvenime, kaip tas grūdas, turi apmirti ir duoti naujų vaisių.
„Apmirti turi tai, kas į šią krizę atvedė: nežabotas egoizmas,
pelno kultas, įsitikinimai, kad egzistuoja kažkokie dėsniai,
galintys pakeisti asmeninę atsakomybę, nubraukti įsipareigojimus.
Sakyčiau, kad į krizę vedė ir mūsų požiūris į jauno žmogaus
formavimą. Ugdymą ir išmintį mes pakeitėme žinių teikimu, nors visi
žinome, kad tikrai ne tas pat yra žinoti apie pasiaukojimą ir
aukotis, išmanyti moralės teorijas ir moraliai elgtis, kalbėti apie
solidarumą bei pilietinę visuomenę ir būti atsakingu piliečiu", -
sakė Prezidentas V.Adamkus.
Valstybės vadovas įsitikinęs, kad žmogui visada, o ypač sunkumų
akivaizdoje, būtina stengtis pakilti virš kasdienių problemų. „Kodėl, dejuodami dėl nūdienos bėdų, nesusimąstome, kokie iš
krizės išeisime: susitelkę, solidarūs, parodę atjautą ir supratimą
ar susiskaldę, slegiami nuoskaudų ir nepasitikėjimo?" - klausė
V.Adamkus ir paragino kalbant apie šio meto sunkumus
labiau akcentuoti žodį „laikini".
„Prisiminkime tūkstančio metų Lietuvos istoriją ir pagalvokime:
jeigu dabartinį laiką įvardijame kaip didžiulę krizę, kaip reikėtų
pavadinti, pavyzdžiui, aštuonioliktojo amžiaus pabaigą,
dvidešimtojo amžiaus vidurį ar Sausio 13-osios naktį?", - sakė
valstybės vadovas.
Dabartinį laikotarpį Lietuvos Prezidentas įvertino kaip didelę
galimybę pasitikrinti, ar teisingais principais vadovaujamės
kurdami ir puoselėdami savo valstybę.
„Nors krizė ištiko ekonomiką, bet skaudžiausias jos padarinys -
dar kartą atsivėrusios visuomeninės ir socialinės problemos:
susvetimėjimas, diferenciacija, solidarumo stoka. Ar į tokią
dabartį atėjome ne todėl, kad buvome itin sureikšminę interesus,
ypač ekonominius, ir visiškai nuvertinę vertybes, idėjas, idealus?
Ar nebuvo taip, kad, siekdami gero ir patogaus gyvenimo, smukome į
moralinę prarają?" - klausė prezidentas. Pasak jo,
sąžiningas atsakymas į šiuos klausimus - tai galimybė praregėti ir
pažinti bei suvokti esminius mūsų gyvenimo dalykus.
„Galimybė
nenaikinti savęs iš vidaus ir išlikti žmonėmis, tauta, valstybe.
Tikėjimas ir pasitikėjimas - štai tvirčiausias pamatas ieškant
kelio iš nežinios, baimės ir netikrumo", - pabrėžė prezidentas.
Pasak Valstybės vadovo, piliečių tarpusavio pasitikėjimą ir
visuomenės pasitikėjimą valstybe labiausiai žlugdo praraja tarp
žodžių ir veiksmų.
„Piliečiai atleidžia už klaidas, bet neatleidžia už melą. Ne
klaidos varo visuomenę į visuotinę neviltį ir nepasitikėjimą, o
tai, kas vyksta klaidas padarius. Kai neužtenka drąsos pasakyti
tiesą, o žūtbūt bandoma pasiteisinti, pasislėpti, ieškoti kaltų.
Kai pradedama manipuliuoti tokiais svertais kaip Konstitucija,
įstatymai ar kiti teisės aktai. Kai įsigali dvejopi standartai ir
teisės, vien kaip priemonės, suvokimas, - sakė Lietuvos
prezidentas. - Šiai problemai įveikti nereikia milijardų, nes
pasirinkimas, ar laikysimės europietiškų krikščionybės principų,
priklauso tik nuo mūsų".
V.Adamkaus įsitikinimu, dabartinė krizė pirmiausia
yra mūsų dvasios krizės, dvasios devalvacijos rezultatas.
„Liberalizmo tėvai gyveno visuomenėje, suformuotoje
krikščioniškojo solidarumo principu. Todėl jiems buvo
neįsivaizduojama, kad žmogaus egoizmas gali peržengti tam tikras
ribas. Jie manė, kad asmuo gali siekti naudos tik paisydamas bendrų
interesų. Deja, pasaulis nutolo nuo šios nuostatos, ir tai - labai
grėsminga tendencija. Jei valstybė lieka tik arbitru,
konstatuojančiu stipriojo pergalę, einama link valstybės žlugimo",
- sakė valstybės vadovas ir paragino iš esmės perorientuoti mąstymą
pozityvios bendrystės kryptimi.
V.Adamkus priminė ir prieš šešiolika metų
Lietuvoje viešėjusio Popiežiaus Jono Pauliaus II kvietimą jaunimui
savo krašto ateitį statyti ne nuo langų, bet nuo pamatų.
„Šiandien kartoju Šventojo Tėvo žodžius jaunuomenei, kuri per
tą laiką, prabėgusį nuo istorinio vizito, išaugo ir jau subrendo.
Ši užduotis laukia kiekvieno iš Jūsų, ši užduotis lauks Jūsų vaikų
ir provaikaičių. Valstybės kūrimas - tęstinis ir niekada
nesibaigiantis procesas. Krizės prasideda ir baigiasi, o Lietuva ir
lietuviai liks. Turi likti. Todėl turime būti stiprūs. O visais
sunkmečiais būsime stiprūs tiek, kiek gerovės sąlygomis liksime
ištikimi pamatinėms moralinėms vertybėms, - sakė Prezidentas V.
Adamkus. - Vienos iš tų vertybių - tikėjimo lietuvių tauta,
Lietuvos valstybe ir visais jos žmonėmis".
Sekmadienį prezidento rūmuose vykusiuose Nacionaliniuose maldos
pusryčiuose taip pat kalbėjo Lietuvos vyskupų konferencijos
generalinio sekretoriaus pavaduotojas kun. Ričardas Doveika,
Europos Parlamento narys Leonidas Donskis.
Nacionaliniai maldos pusryčiai, kuriuos globoja šalies vadovas
- tai galimybė politikams, verslininkams, visuomenės veikėjams,
jaunimui pasidalyti savo mintimis ir įžvalgomis su kitais žmonėmis.
Šiame susitikime kalbama apie Evangelijos vertybes kasdieniame
kiekvieno asmens gyvenime, visuomenėje, tarpusavio santykiuose.
Maldos pusryčių tradicija atsirado XX amžiaus viduryje kaip
reakcija į kylančius naujus iššūkius. Maldos pusryčių ištakos
siekia 1942 metus, kai keletas JAV Senato narių pradėjo neformalius
susitikimus siekdami dalintis Kristaus mokymo gyvybingumu ir juo
pagrįstu tarpusavio bendravimu.
1953 metais įvyko pirmieji Nacionaliniai maldos pusryčiai,
kuriuose dalyvavo JAV prezidentas. Lietuvoje pirmieji Nacionaliniai maldos pusryčiai surengti 2001
metais.