Džordana Butkutė: „Jis - ne žmogžudys!“

Buvęs kalinys Džordanos širdį pavergė paprastumu, žmoniškumu ir išmintimi. Taip tvirtino pati scenos žvaigždė.

Neseniai išsiskyrusi su ilgamečiu draugu Sergejumi, 40 metų Dž.Butkutė dabar jaučiasi tarsi nusimetusi ją kausčiusius pančius.

Su Džordana susitikome vienoje Kauno kavinių. Atlikėja išsyk įspėjo turinti vos pusvalandį — laukia dar daug nemalonių reikalų.

— Gyvenu sudėtingai. Sunkus laikas, — vos prisėdusi prie staliuko ir užsisakiusi vaisinės arbatos pokalbį pradėjo atlikėja.

— Sakote, kad gyvenate sudėtingai. Tačiau ar meilė nesuteikia sparnų? Juk jūsų gyvenimo kelyje — naujas žmogus.

— Taip, ir dėkoju Dievui, kad šį žmogų sutikau. Tačiau turiu daug nemalonumų. Negaliu gyventi savo namuose. Buvęs mano draugas Sergejus atsisako iš mano buto išsikraustyti. Nežinau, kaip bus. Gali būti, kad net teismuose teks bylinėtis.

— Apmaudu?

— Žinoma. Tai — mano namai. Moku būsto paskolą, o gyventi negaliu. Nemalonu. Noriu gyventi savo namuose. Miegoti savo lovoje, ilsėtis ir jaustis kaip tvirtovėje.

— Ar nebandėte kalbėtis su Sergejumi gražiuoju?

— Jis nesutinka išsikelti. Tikina, kad daugelį metų dirbo mano vadybininku, todėl jam priklauso ir dalis buto. Tačiau tokio elgesio nesuvokiu. Jei kyla tokių klausimų, vadinasi, jis turi išsikraustyti iš mano namų, o jau tada imti bylinėtis teismuose.

Jokiu būdu nesakau, kad Sergejus man nepadėjo. Jis padarė daug — ir koncertus rengdavo, ir mano vadybininkas buvo.

Apmaudu, kad negaliu naudotis ir visais savo daiktais. Išeidama iš namų negalėjau juk išsinešti visos ketverių durų drabužių spintos su antresolėmis ir 63 porų batų.

— Tada, kai judu buvote kartu, pagrindinės pajamos buvo jūsų koncertai?

— Taip, žinoma. Todėl dabar ir apmaudu. Mudu kartu praleidome dešimt metų. Visą tą laiką Sergejus man buvo viskas. Mes nuolat būdavome kartu, o apie nuklydimus į kitą pusę, nei mano, nei jo, negali būti nė kalbos.

— Bet išaušo diena, kada Sergejus jums tapo niekuo?

— Ne visai. Mes jau maždaug pusę metų gyvenome tarsi brolis ir sesuo. Miegojome atskirose lovose, nesulaukiau jo pasveikinimo mūsų dešimties metų bendro gyvenimo proga, Sergejus manęs nepasveikino nei per Kalėdas, nei per Naujuosius metus, nei per gimtadienį.

Visi šie dalykai, pagaliau — blėstantys jausmai baigėsi išsiskyrimu. Pastaruoju metu gyvenau su Sergejumi, tačiau jaučiausi lyg gyvenčiau viena. Kai paprašiau jo, kad išsikraustytų, jis pasakė kad išeičiau aš, o man, kaip moteriai, nieko nejaučiąs.

— Dabar turite draugą. Žiniasklaida skelbia, kad Džordanos širdį užkariavo žmogžudys.

— Tai melas! Jis už žmogžudystę iš viso nėra teistas. Tiesa yra tik tai, kad Elegijus nemažai metų praleido įkalinimo įstaigoje. Na, ir kas? Jis — puikus, įdomus, išmintingas žmogus, man dar daugelio dalykų iš jo reikia mokytis.

— Tuomet už ką buvo teistas jūsų draugas?

— Nenoriu apie jį kalbėti. Galiu kalbėti tik apie save. Jis pats nenori viešumo. Gal ateis laikas, kai kalbės ir jis. Tačiau dabar dar per anksti.

Jis man viską pasakojo apie savo praeitį. Žinau ją. Elegijus yra buvęs narkomanas. Buvo visokių negerų dalykų. Tačiau dabar viskas gerai — jau treji metai nevartoja jokio alkoholio ir jokių narkotikų.

— Taurė vyno pietums — irgi tabu?

— Taip. Ir net jei norėčiau per pietus išgerti taurę vyno, jis manęs klausia, kam man to reikia. Sako, gyvenimas ir be alkoholio yra gražus, o man išgerti, kaip sakė Elegijus, negalima.

Kartą jo klausiau, kas turėtų nutikti, kad jis išgertų? Atsakė, kad to nebus. Elegijus — stiprios valios žmogus.

„Aš žinau, kad negaliu gerti“, — tokie buvo jo žodžiai. Jis man tarsi mokytojas. Be to, jis labai kultūringas žmogus. Tarkime, aš net keikiuosi daugiau, nei jis.

— Kiek laiko Elegijus jau yra laisvėje?

— Maždaug penkerius metus. Už grotų jis praleido nemažai metų. Tačiau negyvenu su mylimo žmogaus praeitimi, gyvenu su juo dabar, ir su tokiu, koks yra šiandien, o ne koks buvo anksčiau.

— Ar jūsų draugas jau apsiprato, kad jo širdies draugė — Lietuvos scenos žvaigždė?

— Dar ne. Jis man kartoja, kad verčiau būčiau ne Džordana Butkutė, o kokia paprasta Onutė ar Danutė. Tačiau jis įsimylėjo ne scenos žvaigždę, o moterį. Aš jam patikau kaip žmogus. Lygiai taip pat ir jis — man.

Neseniai susipažinau su jo šeima. Puikūs žmonės, man paliko labai gerą įspūdį.

— Kaip judu susipažinote?

— Važiavau taksi pas draugę ir neturėjau grynųjų pinigų. Jis — taksistas. Tada paprašiau jo telefono numerio ir pasakiau, kad išsikviesiu jį tuomet, kai važiuosiu atgal namo. Tai buvo balandžio 20-oji. Atsimenu šią datą, mat tąsyk Elegijus paprašė mano autografo, o aš ant atviruko pasirašiau ir parašiau datą.

Kelis kartus su juo važiavau, paskui prasidėjo bičiulystė, dar vėliau — draugystė. Mums buvo tiesiog gera ir ramu kartu.

Nepatikėsite, tačiau mes, du suaugę žmonės, mėnesį bendravome tik platoniškai.

Elegijus ir dabar dirba taksistu. Tai tikrai nėra tas darbas, kuris būtų labai įdomus ir mielas. Tačiau gyventi už ką nors juk reikia.

— Į pasimatymus eidavote?

— Taip, bet tie pasimatymai būdavo tokie netradiciniai. Važinėdavomės po Kauno apylinkes, po miškus. Į pasimatymus su Elegijumi aš nevaikščiojau avėdama aukštakulnius batelius, segėdama trumpą sijoną. Būdavo, įsispiriu į sportinius batelius, ir mes po miškus vaikštinėjame ar važinėjamės per naktis.

— Jūsų draugas yra jūsų kūrybos gerbėjas?

— Nebuvo. Jis žinojo vos kelias mano dainas. Neseniai mes klausėmės aštuonių mano kompaktinių plokštelių. Dauguma dainų jam buvo iš viso negirdėtos. Elegijui labai patiko daina „Išlošti gyvenimą“.

— Džordana, ar dabar jūs — laiminga?

— Taip. Tikiuosi, kad mano laimė truks ilgai.

* * *

Dž.Butkutės draugas Sergejus Gorbonas: „Kaip man nusibodo ta tema! Aš išvykstu iš Lietuvos ir atlaisvinsiu tą butą.

Kur išvažiuoju? Nesvarbu. Darbo reikalais.

Tačiau mes su Džordana jau susitarėme. Išėjo kaip išėjo — mūsų santykiai nutrūko. Daugiau nebenoriu apie tai kalbėti.“

* * *

Žinomos moterys su prastos reputacijos vyrais savo gyvenimą susieja toli gražu ne pirmą kartą.

Pernai dainininkė Irma Jurgelevičiūtė ištekėjo už šiuo metu Pravieniškių įkalinimo įstaigoje bausmę atliekančio Rolando Lavinsko. Vyras už dviejų žmonių nužudymą nuteistas kalėti 20 metų. Įkalinimo įstaigoje jis jau yra praleidęs beveik devynerius metus.

Dainininkė Gintarė Karaliūnaitė, jau du kartus išsiskyrusi, šiuo metu bendrauja su vilniečiu Vytautu Saukaičiu, dirbančiu nekilnojamojo turto srityje. Vos spaudoje pasirodė šios poros, kartu leidžiančios laiką, nuotraukos, pasklido kalbos apie Gintarės draugo praeitį. „Jis — smurtautojas, neprognozuojamas pabaisa, agresorius, apgaulinga asmenybė. Buvusi Vytauto žmona kreipėsi net į policiją, bijojo ne tik dėl savo, bet ir dėl artimųjų gyvybės“, — vienam dienraščiui teigė V.Saukaitį ir jo buvusią žmoną pažįstanti vilnietė.

Modelių agentūros vadovė, manekenė Giedrė Rusytė savo širdį buvo atidavusi prieštaringos reputacijos verslininkui Arūnui Savukynui. Šis kaunietis praeityje į teisėsaugos akiratį buvo patekęs dėl kokaino kontrabandos.

Dainininkė, buvusi TV laidos vedėja vilnietė Renata Voitechovskaja buvo susituokusi su kvaišalų prekeiviu Vytautu Ražanausku. 2002-aisiais už Lietuvos ir Europos kultūrizmo čempiono V.Ražanausko ištekėjusi moteris laime džiaugėsi neilgai. 2006-aisiais V.Ražanauskas buvo nuteistas kalėti puspenktų metų. Tačiau nusikaltėlis į laisvę išėjo pirma laiko. Pernai žiemą moteris su V.Ražanausku išsiskyrė.