Ar padidintas PVM bent papildys biudžeto pajamas? Kaip didėjanti mokesčių našta atsilieps Lietuvos verslui ir žmonėms?
Apie tai – „Lietuvos ryto“ pokalbis su Vyriausybei 1991-1992 ir 1996-1999 metais vadovavusiu Gediminu Vagnoriumi.
- Vyriausybė, padidindama 2 proc. PVM, tikisi šįmet papildomai į biudžetą surinkti 230 mln. litų, o kitąmet – 612 mln. litų. Bet ar neatsitiks taip, kad dėl didėjančios mokesčių naštos dar labiau susitrauks verslas, sumažės vartojimas, o biudžetas nepapilnės?
- Lietuvai reikėtų pasimokyti iš gretimų valstybių patirties. Per krizes paprastai vengiama didinti mokesčius, nes tai stabdo verslo plėtrą ir smarkiai skatina šešėlinę ekonomiką.
Padidinus PVM nuo 19 iki 21 proc., biudžeto įplaukos iš šio mokesčio išaugs nebent šiek tiek, bet jokiu būdu ne dešimtadaliu. Pajamų gali net ir sumažėti, jei toliau mažės vartojimas, plėsis šešėlinė ekonomika.
Kita vertus, nors PVM moka vartotojas, šio mokesčio našta per krizę pirmiausia prislėgs verslo pečius – juk kainų nebėra kaip didinti. Manau, kad gamintojai bus priversti kompensuoti bent pusę PVM didėjimo.
Bet skaudžiausiai ekonomikai smogs tai, kad toliau kurstoma panika rinkoje. PVM didinimas turės milžinišką psichologinį poveikį vartojimui.
Latvijos ir Lietuvos ūkis dūsta, nes slopinamas vartojimas. Todėl mūsų bendrasis vidaus produktas (BVP) gali smukti nuo 16 proc. iki kone 20 procentų.
Tuo tarpu prognozuojamas vidutinis BVP smukimas euro zonos šalyse – 4,2 proc., Vidurio ir Rytų Europoje – 3,7 proc., o Lenkijoje ir Čekijoje galimas net šioks toks ūkio augimas.
Ką rodo toks milžiniškas skirtumas tarp vieno regiono šalių? Pirmiausia tai, kad Lietuva ir Latvija neturi realaus ekonomikos skatinimo plano.
- Dar neseniai mūsų šalys vadintos Baltijos tigrais. Kuo virtome dabar?
- Gal pilkomis pelėmis, atsilikėliais. Dėl to krizė Lietuvoje gali trukti ilgiau negu kitur.
Žinoma, jei Vyriausybė imsis gaivinti ūkį panašiais būdais kaip Vakarų Europa, ekonomika gali atsitiesti jau kitais metais. Bet jei visus lūkesčius siesime tik su tarptautinių rinkų atsigavimu, krizė Lietuvoje bus dar ir 2010-2011 metais.
- Ar padidintas PVM, skatindamas šešėlinį verslą, nesmogs „Sodrai“?
- „Sodros“ pajamas labai mažina šešėlinė ekonomika, kurios mastas Lietuvoje didesnis nei kitose Rytų ir Vidurio Europos šalyse.
Apie 10 metų Lietuvoje šešėlinė ekonomika traukėsi. Tai gerino verslo konkurencines sąlygas. Dabar vėl šešėlinė ekonomika sparčiai auga ir ne tik mažina įplaukas į biudžetą, bet ir išbalansuoja rinką.
Padidėjęs PVM spaus mokesčius mokančias įmones. Todėl pirmiausia joms ir grės bankrotas. Mažiau algas gaunančių žmonių – mažiau ir „Sodros“ pajamų. Nepamirškime, kad dar mažės ir atlyginimai.
- Jei dabar būtumėte premjeras, ką darytumėte kitaip?
- Vadovavau Vyriausybei per Rusijos krizę. Darėme tai, ką dabar daro Vakarų Europos vyriausybės ir priešingai nei dabartinė Lietuvos valdžia.
Nedidinome nė vieno mokesčio ir net panaikinome pelno mokestį investicijoms skirtai jo daliai. Taip pavyko pritraukti užsienio kapitalo – papildomai į mūsų šalį buvo investuota keli milijardai litų.
Be to, nekeitėme biudžeto. Tiesiog tiek, kiek reikėjo sumažinti valstybės išlaidas, jas apkarpėme Vyriausybės sprendimais.
Sąmoningai nesikreipėme į Seimą, kad būtų įstatymu sumažintas biudžetas, nes nenorėjome kelti panikos rinkoje. Juk vartotojų ir verslo panika bene labiausiai ir smogė Lietuvos ekonomikai per šią krizę.
Rėmėme eksportą, kreditavome verslą, skatinome vartojimą, stabilizavome nekilnojamojo turto rinką. Taip per krizes visada elgiasi Vakarų šalys. Jau ir Europos Komisija užsiminė, kad Lietuvai būtų laikas pereiti prie ekonomikos gaivinimo.