Nauja šluota dzūkams panaši į buldozerį

Žemės ūkio viceministro Edvardo Raugalo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Žemės tvarkymo departamento Žemės reformos skyriaus vedėjo Algio Bagdono išsakytai nuomonei nepritarė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas, LSA viceprezidentas, Alytaus r. savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas, buvęs ilgametis LSA viceprezidentas, Varėnos r. savivaldybės meras Vidas Mikalauskas bei jų kolegos – Alytaus regiono plėtros tarybos pirmininko pavaduotojas, Alytaus savivaldybės meras Česlovas Daugėla ir Lazdijų r. savivaldybės meras Artūras Margelis.

Merai kategoriškai nesutiko, kad savivaldybės yra nepajėgios bei nekompetentingos disponuoti žeme. Jiems pritarė ir Vyriausybės atstovas Alytaus apskrityje Algimantas Pipiras.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Vytautas Kurpuvesas posėdžio dalyvius informavo, kad politinį sprendimą tikrai numatoma daryti, tačiau nei komitete, nei Seime dar neįvyko politinė diskusija, kokios funkcijos ir kam bus perduotos, kai kitų metų viduryje bus panaikintos apskričių viršininkų administracijos.

Žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas kalbėjo apie būsimus pakeitimus, kurie įvyks kai bus panaikintos apskričių viršininkų administracijos.

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, apskričių ir savivaldybių administracijų funkcijas iš dalies perims Valstybės žemės fondas ir Registrų centras. Savivaldybės ir toliau vykdys valstybinės žemės patikėtinių funkcijas, bet tik miesto teritorijose, kur priims sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, valstybinės žemės nuomos, panaudos suteikimo, jos perdavimo neatlygintinai.

Pagal antrąjį funkcijų paketą savivaldybėse ir toliau bus tvirtinami žemėtvarkos planavimo dokumentai, žemėtvarkos schemos, žemės paėmimas valstybės reikmėms, konsolidacijos dokumentai, žemės reformos žemėtvarkos projektai, keičiama žemės paskirtis, nustatomi servitutai, vykdoma žemės naudojimo kontrolė.

Numatoma, kad Valstybinis žemės fondas bus steigiamas VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto pagrindu, jis kurį laiką dar funkcionuos kaip institutas, nes kol kas nėra lėšų naujai struktūrai steigti. E. Raugalas išvardijo šio fondo funkcijas: organizuoti priemones, kurios kaime gerintų žemėvaldos struktūras, mažintų apleistus plotus bei mažintų žemės bendrasavininkiškumą, rengtų žemės konsolidacijos projektus ir juos įgyvendintų, organizuotų nuomos aukcionus bei atliktų tolesnį tikslinį žemės grąžinimą.

Savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų savivaldybės meras R. Malinauskas pastebėjo, jog yra partijų programos, Vyriausybės programa, bet, logiškai mąstant, ir Konstitucija būna keičiama, ir net šventi raštai kinta. LSA, neturėdama kitų siūlymų, iš dalies pritarė, kad urbanizuotų teritorijų žemę tvarkytų savivaldybės, o kaimo – Valstybinis žemės fondas. R. Malinauskas viceministro klausė, ar yra nors koks pateisinantis tokių pertvarkų argumentas? Juk savivaldybė atsako už savo teritoriją ir politiškai, ir teisiškai, ir už esamą tvarką, progresą, todėl neįmanoma įžvelgti nė vieno pliuso, kodėl bus geriau.

E. Raugalas atsakydamas teigė, kad ligšiolinės reformos didžiausias minusas – dešimt apskričių, kurios sąlygiškai – nepriklausomos.

Tada Druskininkų meras R. Malinauskas paklausė: o kaip žemė bus nacionalizuojama? Viceministras E. Raugalas priminė: dalis žemės – valstybinė, jos Lietuvoje – apie 400 tūkst. ha, dar dalies žemių savininkai ja nesirūpina, todėl taip pat galima siūlyti ją paimti fondo globon.

Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas, Alytaus r. savivaldybės meras A. Vrubliauskas pastebėjo, kad žemės reikalus jau seniai tvarko apskričių viršininkų administracijos ir mėginti bėdą suversti savivaldybėms ir dar su tokiais teiginiais, kaip verslo grupių įtaka, STT įkūrimas dėl savivaldybių blogo darbo, - na jau ne!

Alytaus apskrities viršininką, regiono plėtros tarybos pirmininką Algimantą Bražionį domino, kas bus, jei nustatyta teritorija norės plėstis, kokie bus dviejų žemėtvarkų santykiai? Viceministras sutiko – problemų kils, nes toje pačioje savivaldybėje privalės dirbti du žemėtvarkininkai: vienas bus atsakingas už miesto, o kitas – už kaimo žemes. E. Raugalas pastebėjo, kad kaime žemės reforma kaip ir baigta, nes jos jau sugrąžinta 97 proc., o mieste – ši problema dar aktuali. Pasak viceministro, taip iki šiol yra todėl, kad savivaldybės daug mieliau vykdo privatizavimą, nes tai leidžia spręsti infrastruktūros problemas, o žemės grąžinimą vykdo vangiai.

Druskininkų vicemerė Kristina Miškinienė pateikė tokį pavyzdį: šios savivaldybės Leipalingio ir Viečiūnų seniūnijose valstybinės žemės yra tik kapinėse. Seniūnijose įsisteigė kaimo bendruomenės, dabar jos dalyvauja VVG veikloje, vykdo „Leader“ programą, savivaldybė nori, kad jos turėtų būstines, nes tik taip galės rašyti projektus ir gauti paramą iš Europos Sąjungos fondų. Bet įsteigti būstinę galima tik pastatą su žeme išperkant iš privataus asmens. Pasak vicemerės, tikrai neaišku, ką tokiose teritorijose, kur nėra valstybinės žemės, veiktų tie paskirti žemėtvarkininkai?

Viceministras pastebėjo, jog iki šiol buvo vykdomas žemės grąžinimas ir privatizavimas, kad dabar Valstybinis žemės fondas pradės tikrąją žemės reformą, o žemėtvarka tarnaus žemėvaldai. Jau yra padaryti pilotiniai projektai, bus vykdoma žemės sklypų konsolidacija. Valstybinis žemės fondas, disponuodamas žeme, galės dalyvauti projektuose, galės žemės skirti ir visuomenės reikmėms, taip pat ir VVG grupėms, parkams ar keliams, nes vienoje savivaldybėje laisvos žemės yra, o kitoje – nėra. E. Raugalas sakė suprantąs savivaldybių vadovus, jog jie nori būti savo teritorijos šeimininkai, tačiau bet kuri reforma yra valstybės užduotis, kuriai reikalinga vieninga duomenų bazė, o jeigu jos nėra, nėra ir tvarkos. Pasak viceminstro, dabar kiekviena savivaldybė nori užsidaryti į savo kamarėlę ir tvarkytis.

Druskininkų savivaldybės meras R. Malinauskas pastebėjo, kad tai, jog vienoje savivaldybėje yra laisvos žemės, o kitoje – ne, problemos neišsprendžia. Nebent tektų kaimo bendruomenes kelti iš vienos teritorijos į kitą. Jis priminė, kad Lietuvoje yra 60 savivaldybių, tad argi galima teigti, kad jos visos naujas funkcijas atliks blogai, paskęs korupcijoje?

Alytaus regiono plėtros tarybos pirmininko pavaduotojas, Alytaus m. savivaldybės meras Česlovas Daugėla kalbėjo, kad jis negali suprasti Žemės ūkio ministerijos siekinių. Iki šiol valstybės funkciją tvarkyti valstybinę žemę vykdo apskričių viršininkų administracijos. Savivaldybėms Vyriausybė deleguoja tiek funkcijų, kad net sunku nusakyti. Alytaus mero nuomone, jis ir jo kolegos gali tikrai teigti, kad žemę tvarkyti, šią funkciją vykdyti gali savivaldybės, kurių administracijos yra kompetentingos, jose dirba geri specialistai. Č. Daugėla tvirtino, kad ir jį labai nustebino teiginiai, jog kita institucija savivaldybių teritorijose žada kažką projektuoti.

Č. Daugėla stebėjosi, kad sėdėdami Vilniuje specialistai pradės dėlioti ir nurodinėti, kur ir kokioje savivaldybėje turi būti rekreacinė zona, kur kiti objektai?

A. Vrubliauskas pasiūlė, kad, esant tokiems sumanymams, jau geriau būtų, panaikinus apskritis, palikti dirbti apskričių viršininkų administracijų žemės tvarkymo padalinius. Pasak LSA viceprezidento, kol kas dėl šios reformos niekas neaišku, o atvirai kalbant – baisu, nes viceministras pats nežino, ką kalba arba kalba miglotai. Jis prisipažino, kad planai iš Žemėtvarkos instituto kurti Valstybinį žemės fondą jam sukėlė pasibaisėjimą, nes su žemės grąžinimu tąsomasi tiek metų ir dar nežinia, kiek teks tąsytis. Pasak jo, Vyriausybės ar partijų programos nėra šventa karvė, jas galima ir pataisyti.

Druskininkų m. savivaldybės vicemerė K. Miškinienė tvirtino, kad žemės reikalai nuo pradžios iki galo turi būti tvarkomi vienoje institucijoje – savivaldybėje, kurios vadovai ir tarnautojai taptų už tai atsakingi.

Viceministras atšovė, kad savivaldybės nėra pajėgios sužvejoti visų žmonių, kurie pasklidę po visą Lietuvą ar kokias nors „airijas“, o jų žemė – apleista. Č. Daugėla paklausė, ar Valstybinis žemės fondas tuos savininkus žvejos? Išgirdus atsakymą, jog taip ir bus, Alytaus regioninės plėtros tarybos nariai pradėjo juoktis, o Alytaus meras būsimiems ,,žvejams“ palinkėjo sveikatos, jeigu jie tai atliks geriau nei savivaldybių tarnautojai.

Tuo tarpu A. Vrubliauskas teigė, kad jis pasiūlymuose neišgirdo jokių rimtų argumentų, kad žmonėms bus geriau. O Č. Daugėla viceministrui siūlė pervažiuoti visas 60 savivaldybių, pasikalbėti su vadovais bei surengti gyventojų priėmimus žemės klausimais, kad taptų aišku, jog Vilniaus tarnautojai šių reikalų nesutvarkys. Alytaus meras tvirtino esąs įsitikinęs, kad savivalda pajėgi žemės reikalus racionaliai sutvarkyti.

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Žemės tvarkymo departamento Žemės reformos skyriaus vedėjas Algis Bagdonas sakė, kad sprendimą dėl žemės tvarkymo priims Seimas, o valdininkai gali tik siūlyti sprendimo būdus. Jis sutiko su A. Vrubliausko replika, kad žemės ūkio ministras ir viceministras, kurie siūlo galimą sprendimo variantą, yra ne valdininkai, o politinio pasitikėjimo tarnautojai, bet vis tiek gynė nuomonę, kad disponuoti kaimo žeme privalo Valstybinis žemės fondas. Vidas Mikalauskas: ,,Dėl žemės toliau traukiama sena dainelė...“

Diskusijos pabaigoje prabilo ir Varėnos r. savivaldybės meras Vidas Mikalauskas, kuris pasakė, kad vėl traukiama sena dainelė, nes nesiūloma nieko naujo. Jis savivaldybei vadovauja jau penktą kadenciją, o jo kolegos – A. Vrubliauskas, A. Margelis, R. Malinauskas – merais irgi išrinkti ne mažiau kaip tris kartus, taigi turi didelę darbo politikoje patirtį. Pasak jo, viceministrui, vos pradėjus politinę karjerą, derėtų labiau įsiklausyti į patirtį tų, kurie politikoje dirba ne pirmą dešimtmetį. E. Raugalas įsiterpė, kad jis nenorėjo nieko įžeisti, bet teigė manąs, jog savivaldybių vadovai kadencijos pabaigoje galį išparduoti pelningus sklypus ir už tai neatsakyti.

Toks pasakymas vėl šliūkštelėjo alyvos į ugnį. V. Mikalauskas kategoriškai su tuo nesutiko, ir prisiminė, kad dirbo meru Alytaus apskričiai vadovaujant visiems viršininkams. Kaip vykdoma žemės reforma, kuri Varėnos r. vyko labai skausmingai, savivaldybės vadovas teigė žinąs labai gerai, apskrities viršininkai keitėsi kas ketverius metus arba dar dažniau, ir visi išėjo už rezultatus neatsakydami. Meras pastebėjo, kad jam ar kolegoms taip dirbant, kadencijai pasibaigus už juos niekas nebalsuotų. V. Mikalauskas apgailestavo, kad žemei tvarkyti ir vėl siūlomas senas variantas, o funkcijos nepatikimos tiems, kurie atskaitingi gyventojams.

Pasipiktinęs E. Raugalo žodžiais, kad prieš baigdami kadenciją merai gali išparduoti žemės sklypus, Č. Daugėla replikavo, kad Alytaus vadovų veiklą tegul ir tiria tam įkurta STT, jeigu mieste kas neteisėtai parduota. Pasak Alytaus regiono plėtros tarybos pirmininko pavaduotojo, ŽŪM vadovaujasi Mao Dzeduno principu: kuo blogiau, tuo geriau, o nesistengia dirbti žmonių labui.

Jam pritaręs A. Vrubliauskas sakė, kad jis yra dirbęs Seimo nariu, žinantis, kaip priimami politiniai sprendimai, todėl jis tikrai nenuleisiąs rankų, dėl žemės tvarkymo funkcijų perdavimo važiuosiąs į Seimą ir kalbėsis su Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcija. R. Malinauskas irgi kategoriškai nesutiko, kad savivaldybės gali kada panorėjusios išparduoti pelningiausius sklypus, juk, kai kaina viršija 100 tūkst. Lt, skelbiami tarptautiniai konkursai! Lazdijų r. savivaldybės meras Artūras Margelis taip pat karštai pritarė savo kolegoms.

Vyriausybės atstovas Alytaus apskrityje Algimantas Pipiras, kuris šiose pareigose dirba jau trečią kadenciją, šį kartą taip pat buvo merų pusėje. Jis priminė, kad prieš ateidamas į šias pareigas dirbo Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento direktoriaus pavaduotoju, todėl žemės reikalus tikrai gerai žino.

Pasak A. Pipiro, jokių pažeidimų, kuriais domėjosi STT, nebuvo, o toliau vykdyti reformą ir tvarkyti visus kitus žemės reikalus reikia savivaldybėse.

Alytaus apskrities viršininkas A. Bražionis išsakė nuomonę, kad ne vien apskričių viršininkai ar administracijose dirbantys tarnautojai kalti, kad žemės reforma vyko taip sunkiai ir yra nebaigta. Didžiausia kliūtis buvo ir liko, jog Seimas nusprendė, kad nekilnojamasis turtas – žemė – pavirto kilnojamuoju turtu. Viršininkas siūlė, kad ŽŪM vadovai galėtų žemės tvarkymo funkcijų perdavimo klausimą dar aptarti LSA bei kitų apskričių regionų plėtros tarybose.

Viršininkas pasiūlė, kad į visus svarstymus, kur bus nagrinėjami klausimai dėl apskričių funkcijų perdavimo, butų kviečiami Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Lietuvos apskričių vadovų sąjungos atstovai.