,,Žmonės, kurie niekuomet nebuvo alkoholikai, to nesupras. Valia neturi nieko bendro su metimu gerti. Čia tas pats, kaip mėginti valios pastangomis liautis, kai tau paleidžia vidurius“, - lrytas.lt pasakojo vienintelės anoniminių alkoholikų grupės JAV, kurioje užsiėmimai vyksta lietuvių kalba, narys Petras (vardas pakeistas).
Alkoholizmas būdingas net tik lietuviams
Lemonto miestelyje tyliai veikianti grupė pastaruoju metu sulaukia vis didesnio susidomėjimo. Prie vyresnės kartos lietuvių pradėto pagalbos būrelio prisijungia naujai atvykę tautiečiai, sprendžiantys tą pačią problemą: kaip gyventi visavertį gyvenimą be alkoholio?
,,Ne visi mūsų draugai laisvai kalba angliškai, o norėjosi padėti kuo daugiau žmonių. Taip ir kilo mintis įkurti anoniminių alkoholikų grupę, kurioje būtų kalbama tik lietuviškai“, - sakė vienas iš grupės įkūrėjų Jonas (vardas taip pat pakeistas).
Jono teigimu, lietuviai mėgsta išgerti ir nelinkę garsiai kalbėti apie savo problemas. Tačiau jis nesutiko su populiariu teiginiu, esą lietuviai geria smarkiai daugiau negu kitos tautos.
,,Alkoholikų yra visur. Tai nepriklauso nei nuo tautybės, nei nuo visuomeninio statuso, nei nuo lyties. Prasigėręs gali būti ir milijonierius, ir skurdžius, ir vyras, ir moteris. Taip pat ir su imigrantais. Nėra taip, kad žmogus atvažiavo į Ameriką ir dėl to pradėjo gerti“, - kalbėjo Jonas.
Statistikos, kad emigrantai geria daugiau, nėra
Lrytas.lt kalbinta privačios praktikos kabinete ,,Choices“ viename Čikagos priemiesčių konsultuojanti lietuvė psichoterapeutė Laima Zavistauskas sako, kad požiūris į alkoholizmą ir kovos su juo priemonės priklauso nuo žiūros taško.
,,Medikai gali teigti, kad alkoholizmas – biocheminės smegenų struktūros pakitimo pasekmė, sociologai – socialinės, politinės aplinkos, visuomeninio spaudimo išdava, dvasininkai – blogio jėgų, užvaldžiusių žmogų, pasekmė.
Psichologai alkoholizmą traktuoja kaip asmenybes sutrikimą, psichologinio atsparumo deficitą, kurio pagrindu formuojasi priklausomybė, sutrikdanti asmenines ir socialines individo funkcijas“, - aiškino psichoterapeutė.
Pasak L.Zavistausko, ko gero, teisingiausias būtų kompleksinis požiūris.
Psichoterapeutei neteko susidurti su statistika, įrodančia, kad emigracija skatintų alkoholizmą, tačiau ji neatmetė galimybės, kad tai gali būt tiesa pavieniais atvejais. ,,Stresai, įtampa, savirealizacijos problemos, finansinė atsakomybė, neišsipildžiusios viltys, gyvenimo tempas gali paskatinti užsimiršti alkoholyje, nuplauti vidinį nepasitenkinimą ar egzistencinį skausmą. Tačiau kartais vyksta ir atvirkštinis procesas – linkę gerti Lietuvoje ima mažiau išgerinėti gyvendami svetur“, - kalbėjo psichoterapeutė.
Linkę apgaudinėti save
Petro įsitikinimu, alkoholikai yra nepataisomi melagiai ir manipuliatoriai.
,,Mes mokame apgauti ne tik kitus, bet ir save. Kai aš daug gerdavau, visuomet tam rasdavau priežasčių. Sakydavau, kad dėl to kaltas stresas darbe, aplinkiniai žmonės ar mano finansinė situacija“, – slogią savo praeitį prisiminė vyras.
Petras ir Jonas vadovaujasi 1935 m. amerikiečio Billo Wilsono parengtais anoniminių alkoholikų veiklos įstatais. Šiuo metu pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą, yra daugiau nei 100 tūkst. anoniminių alkoholikų grupių.
Vyrų teigimu, nuolatinis lankymasis anoniminių alkoholikų susirinkimuose juos sugrąžino į normalų gyvenimą. Petras nėra į burną paėmęs nė lašo alkoholio jau 46 metus, o Jonas – 25 metus.
Suprato, kad pats yra problemos priežastis
Petras tiksliai atsimena ne tik metus, bet ir dieną, kai išgėrė paskutinę taurelę. ,,Tai buvo 1963 m. sausio 4 d.“, - sako garbaus amžiaus sulaukęs vyras. Jis pripažino, kad kai prieš daugelį metų nusprendė apsilankyti amerikiečių anoniminių alkoholikų grupėje, buvo pasiekęs dugną. Dėl besaikio girtavimo Petrą išmetė iš universiteto, pašlijo santykiai šeimoje.
Kartą į narkologinį dispanserį jį prievarta atvežė sveikata susirūpinę darbdaviai.
,,Vos peržengęs ligoninės slenkstį, atsisukau ir pamačiau ant sienos pakabintą veidrodį. Ant jo juodomis raidėmis buvo užrašyta: ,,Žiūri į tą, kuris tave čia įkišo“.
Petras sako tik po kurio laiko supratęs, kad visų savo problemų šaltinis yra jis pats. Tuo metu jis kaltino savo darbdavius ir šeimos narius, kurie esą jį be reikalo ,,uždarė“.
,,Man alkoholis patiko vos išgėrus pirmą taurę. Nuo to laiko nebuvo taip, kad pasakyčiau ne. Jei atkimšdavau butelį, tai kamštį galėdavau iš karto išmesti“, - pripažino visą gyvenimą su liga kovojantis vyras.
Alkoholiku išliekama visą gyvenimą
Nepaisant to, kad vartoti svaigalus liovėsi prieš daugelį metų, abu pašnekovai anoniminių alkoholikų susirinkimuose lankosi tris kartus per savaitę. Du kartus lietuvių grupėje, vieną kartą – amerikiečių. Pasak jų, net ir nustojus gerti, problemų su svaigalais turėjęs žmogus visą gyvenimą lieka alkoholiku.
,,Alkoholizmas yra neišgydoma liga. Kas, kad dabar aš negeriu – vis tiek mirsiu būdamas alkoholiku“, - atvirai kalbėjo Jonas.
Būtent to JAV lietuviai anoniminių alkoholikų grupėje moko pagalbos atėjusius ieškoti tautiečius. Pirmiausia alkoholikas turi pripažinti, kad yra bejėgis prieš savo ligą. Po to jis privalo stengtis įvykdyti visus reabilitacijos programoje numatytus žingsnius.
Pasak pašnekovų, alkoholikas nuo šiaip išgeriančio skiriasi tuo, kad pirmasis negali tapti antruoju.
,,Kartais naujai į grupę atėjęs žmogus pradeda dvejoti, ar jis vis dar alkoholikas, jeigu jis jau metus negeria. Tokiam aš pasakau – kadangi negali kitaip, tik negerti nė lašo, vadinasi, esi alkoholikas“, - tvirtai kalbėjo Jonas, padedantis kitiems JAV gyvenantiems tautiečiams išmokti gyventi nevartojant alkoholio.
Išsilavinę žmonės elgiasi kaip idiotai
Svaigalų atsisakę tautiečiai ir toliau lankosi vakarėliuose ir įvairiuose susibūrimuose, kuriuose vartojamas alkoholis. Pasak jų, dalyvavimas grupėje juos paruošia, kaip reikia elgtis tokiose situacijose.
Jonas pripažįsta, kad beveik kiekviename vakarėlyje jis sutinka neblaivių žmonių, kurių elgesys jam kelia šypseną ir primena jo paties praeitį.
,,Kai pamatau pakampiais sėdinčius prisigėrusius žmones, darosi baisu. Visi kalba ir niekas neklauso. Visi viską žino. Išsilavinę, protingi žmonės elgiasi kaip idiotai“, - kalbėjo Jonas.
Vyriškio teigimu, kai jis pats vartodavo alkoholį, jam atrodydavo, kad geria ,,visi“. Dabar jis mato, kad tokių yra daug mažiau.