Šunelį vežiojosi į darbą
Taip prieš dvejus metus Baltuškų šeimos bute apsigyveno labradorų retriverių veislės kalaitė Juta.
Iš pradžių V.Baltuškienė savo šunį vežiodavosi į darbą, į savo kontorą, kur gaminamos kaukės ir kitokie karnavaliniai atributai.
„Jei nori susirasti draugų, išeik su tokios veislės šunimi pasivaikščioti. Labradorai retriveriai geriausiai „gydo“ nuo depresijos, nesantaikų, blogų nuotaikų, jie pilni gyvenimo džiaugsmo ir noro draugauti, tad lengvai savo emocijomis užkrečia aplinkinius“, – apie savo augintinę sako V.Baltuškienė.
Šuns atsiradimas šeimoje pasiteisino su kaupu. Netrukus Baltuškų kalė pradėjo kieme linksminti aplinkinius ir krėsti įvairius triukus.
Patinka važinėti riedlente
Projektuotojų gatvės daugiabutyje auginama Juta aplinkinius gyventojus šiuo metu linksmina važinėdama riedlente.
Mėgstamiausia šuns pasivažinėjimų vieta – asfaltuota aikštelė šalia garažų.
Kai labradorė įsibėgėjusi iš visų jėgų darda riedlente, kaimynystėje gyvenantys žmonės dažnai sustoja šuns pagirti, o atsitiktiniai praeiviai šūkčioja iš nuostabos ir susižavėjimo.
Didžiulė juodakailė Juta papramogauti gauna tada, kai jos šeimininkė V.Baltuškienė eina pasiimti automobilio.
Kalaitė pirmoji įsiveržia į garažą, čiumpa riedlentę dantimis ir skuodžia į aikštelę.
Didelis šuo ant vaikiškos riedlentės gali pasidėti tik priekines letenas, užpakalinėms kojoms tenka bėgti asfaltu.
Nemažu greičiu su riedlente važinėjanti Juta niekad neatsitrenkia į garažų sienas. Privažiavusi prie pat kliūties „riedlentininkė“ meistriškai pakeičia kryptį arba sustoja ir savo transporto priemonę dantimis perneša į kitą vietą.
Išviliojo iš vaikų
„Specialiai jos niekas nemokė tokių triukų. Pamatė, kaip jaunėlis sūnus važinėja, ir pati pabandė. O kai šunį pagavo važinėjimosi azartas, buvo gaila tą riedlentę atimti“, – juokiasi Jutos šeimininkė.
Tą kartą šeima atostogavo pas močiutę sodyboje. Šuo nuolat lindo prie riedlentėmis važinėjančių vaikų tarsi norėdamas jų žaislą atimti.
Berniukai neapsikentę pastūmė Jutai riedlentę, o ši uždėjo ant jos priekines letenas ir sėkmingai ėmė važiuoti. Po kurio laiko jaunėlis sūnus riedlentę iškilmingai padovanojo šuniui.
Labiau klauso to, kuris ja rūpinasi
„Galvoju, jog pats laikas būtų nupirkti didesnę riedlentę, kad Juta laisvai sutilptų keturiomis“, – sako V.Baltuškienė.
Dvimetė Juta – visos Baltuškų šeimos numylėtinė. Valiūkišką ir itin draugišką šunį 18, 15 ir 8 metų sūnūs juokais vadina sese.
Nors šuo myli visus šeimos narius, pagrindinė šeimininkė yra V.Baltuškienė, jos kalaitė labiausiai ir klauso.
Moteris augintinę rytais veda į lauką, rūpinasi jos maistu, vakarais abi išsiruošia pabėgioti į aikštelę šalia prekybos centro „Babilonas“, kur renkasi ir daugiau labradorų retriverių augintojų.
Iš pradžių vyras grasino skyrybomis
„Labradoras retriveris buvo mano svajonių šuo. Banke laikiau pasidėjusi pinigus ir laukiau momento, kada pagaliau galėsiu svajonę įgyvendinti.
Ilgą laiką vyras buvo prieš šuns laikymą bute. Kai pirmą kartą užsiminiau, jog pirksiu šunį, jis užbėgo už akių ir nupirko papūgą, įsivaizdavo, kad paukščiui mažiau priežiūros reikia“, – pasakojo V.Baltuškienė.
Gavusi papūgą V.Baltuškienė kuriam laikui svajonę prigesino, bet jos neatsisakė.
Kai prieš porą metų moteris sutuoktiniui pareiškė, kad dabar jau tikrai pirks šunį, vyras pagrasino skyrybomis.
Mielam, judriam ir ypač draugiškam šuneliui peržengus namų slenkstį S.Baltuškos širdis ištirpo lyg vaškas. Naujoji šeimos narė taip greit užkariavo šeimininko simpatijas, kad keturkojei buvo leista net miegoti sutuoktinių lovoje.
Nutarė keisti įpročius
„Vyro nuostata buvo tokia: į lovą šuo kojos tai jau tikrai nekels. Toks draudimas galiojo tik vieną dieną“, – juokiasi V.Baltuškienė.
Į svarstymus, estetiška ar ne leisti šuniui įsitaisyti pataluose, V.Baltuškienė numoja ranka.
„Vaikystėje tėvai viską draudė, paskui, kol vaikai buvo maži, irgi reikėjo taikytis prie įvairių šeimos poreikių.
Tačiau dabar pagalvojau – juk man jau 40 metų, aš pati sau šeimininkė, argi negaliu daryti to, kas man malonu? Jei šunelis įlipa į lovą ir manęs tai neerzina, tai kas čia tokio?“ – sako pašnekovė.
Kišenėje nešiojasi džiovintų žarnų
Žiūrint, kaip V.Baltuškienė bendrauja su augintine, susidaro įspūdis, kad šuo besąlygiškai paklusnus šeimininkei, supranta šią iš akių ar galvos linktelėjimo.
Kaip paskatinimą už gerą elgesį V.Baltuškienė visad nešiojasi saujelę šunims skirtų sausainukų, gabalėlį džiovintų žarnų, ausų ar kitokių šuniškų skanėstų.
„Šunys taip ir dresuojami: atliko pageidaujamą veiksmą – gavo atlygį gardumynu“, – aiškina V.Baltuškienė.
Tėvas – narkotikų specialistas
Juta vykdo visas šunų mokykloje išmoktas komandas, tik neatlieka vieno, daugelio keturkojų šeimininkų taip mėgstamo veiksmo: neduoda letenos ištarus „labas“.
Pasak V.Baltuškienės, šunų dresuotojai jai patarę šios atrakcijos savo augintinės geriau nemokyti.
„Sargus šuo neturi mokėti duoti „labas“. Tuo gali lengvai pasinaudoti piktavalis žmogus. Pavyzdžiui, tupės šuo mašinoje prie atviro lango, o kažkas kėsinsis į ją įsibrauti, pasakys šuniui komandą „labas“, tas išties leteną ir jau tą žmogų priims kaip savą“, – pasakojo Jutos šeimininkė.
Juta – ne tik kilmingas šuo, su veislę liudijančiais dokumentais. Ji yra muitinėje „žvaigžde“ pripažinto labradoro retriverio Bičo palikuonė.
Patinas Bičas garsėja kaip puikus tarnybinis šuo – narkotikų ieškotojas.