Idėjos brandintojas profesorius Gediminas Petrauskas įtikinėjo
miesto politikus, kad tokia koegeneracinė atominė jėgainė kainuotų
pigiau, negu dabar „Gazpromo“ siūlomas naujos elektrinės pastatymo
projektas, vertinamas milijardu litų. Ji sumažintų Lietuvos
energetinę priklausomybę nuo Rusijos, o Kaunui būtų ekonomiškai
naudinga, nes duotų ne vieną milijardą litų pelno.
„Šilumos kaina 25 metus bus stabili, nes nepriklausys nuo dujų
kainos. Jeigu nemiegosime, 2013-2014 m. turėsime puikų daiktą“, -
agitavo už atominę elektrinę Kaune G.Petrauskas.
Tarybos narės dr. Jūratės Matekonienės nuomone, yra parengta
Lietuvos energetikos strategija, egzistuoja ir tarptautiniai
susitarimai dėl energetikos vystymo perspektyvų. Jeigu kauniečio G.
Petrausko idėja yra revoliucinė, tai pirmiausia ją gal reikėtų
pristatinėti Energetikos ministerijoje, o ne miesto savivaldybėje.
„Nes savivaldybė - ne ta vieta, kuri sprendžia apie Lietuvos
energetikos vystymą strateginiu požiūriu“, - teigė vieno iš miesto
tarybos komitetų pirmininkė J.Matekonienė.
Atsakydamas jai, G.Petrauskas kategoriškai pareiškė: „Man
netinka tai, ką siūlo valdžia, todėl aš, kaip pilietis, kaip
visuomenės atstovas, negaliu likti abejingas ir siūlau geresnį
energetikos problemų sprendimą, Kaunui ir Lietuvai naudingesnį.
Panašios nedidelės atominės elektrinės veikia kai kuriuose Amerikos
miestuose, yra saugios ir patikimos. Kokių dar argumentų trūksta
įrodyti, kad tokia elektrinė bus naudinga ir Kaunui?“
Eltos paprašytas pakomentuoti prof. G.Petrausko siūlymą, Kauno
miesto savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas
pareiškė tokį projektą laikąs utopiniu. Anot jo, „nerealu tikėtis,
kad tokio mažo miesto, kaip Kaunas, šildymo problemai spręsti
reikėtų atominės elektrinės. Juolab kad daugelis turtingų pasaulio
šalių randa kitokių miestų apšildymo sprendimo variantų“.
Tačiau, pasak V.Gudėno, ir Kauno termofikacijos elektrinės
vadovų pažadai per keletą artimiausių metų pastatyti Kaune galingą
elektrinę neatrodo realūs.
„Abejonių daug, kad iš Rusijos bus pritraukta tiek finansų,
kiek dabar žadama, į Kauno miesto ūkį tai elektrinei pastatyti.
Garanto jokio nėra, kad elektrinė bus statoma, kol kas miestas
maitinamas tik pažadais. Todėl realiau reikia galvoti apie
galimybes plačiau diegti alternatyvų energijos gaminimo būdą. Dalį
šilumos pasigaminsime, kai turėsime atliekų deginimo sistemą“, -
įsitikinęs savivaldybės administracijos vadovas.
Pasak buvusio Lietuvos energetikos instituto darbuotojo, vėliau
- Kauno miesto mero, šią kadenciją tebedirbančio miesto taryboje
Arvydo Garbaravičiaus, galingos elektrinės niekas nestatys, kol
neužsitikrins visos sistemos valdymo, tai yra, kol neperims Kauno
šilumos tinklų. Kitaip neapsimoka dėti šimtus milijonų į elektrinę,
nes vien iš elektros pardavimo ji pelningai negyvuos.