Dvylika apaštalų – būsimų europarlamentarų – dabar yra simbolinėje paskutinės vakarienės stadijoje. Pasiruošimas Istorijai. Dideliems įvykiams. Lemtingiems sprendimams.
Nesigilinkime, kaip jie buvo išrinkti – tarkime, kad tai likimas. Nes besigilindami galime ir paskęsti. Svarbiausia – kas jie tokie ir kokio velnio ten eina? Ar tarp jų yra Judas?
Mylimiausia – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija, kaip ir dera pagoniškai mąstančioje valstybėje, susižėrė keturias vietas Europos Parlamente.
Stebitės? Kodėl? Jie kovoja už vertybes bevertėje politikoje! Už tradicijas, papročius, senovę, piliakalnius, padavimus, legendas... Už draudimus, už didesnius mokesčius, už viską, ką turime blogiausio.
Garsiajam Vytautui Landsbergiui taip patiko Briuselis, kad iš ten jo nė pats velnias neiškrapštytų. Neklauskite jo, ką per penkmetį jis nuveikė Lietuvos labui – būtų netaktas, oi netaktas. Šventųjų, kaip ir Dievo, negalima užknisti esminiais klausimais. Palaiminti, tikintys nematę (nei darbų, nei nuopelnų...).
Laima Liucija Andrikienė taip pat užsisėdės. Matyt, patiko. Gal po dešimties darbo (?) metų Europos Parlamente turėsime neblogą kandidatę į prezidentus – paprastai einant šias pareigas dirbti taip pat nereikia, užtenka kaltinti kitus.
Algirdas Saudargas ir Radvilė Morkūnaitė mažai žinomi politinėje padangėje, ir jie bus dar mažiau žinomi, kol nebaigs kadencijos. Tada prabils ir tars: kaip ant Briuselio kėdžių, taip jau niekur nebus minkšta. Ir jų karjeros bus išgelbėtos.
Išskirtinis šios partijos atstovų bruožas – kai jie šiltai atsisėda, užsikonservuoja.
Socialdemokratai turės tenkintis trimis mandatais. Kaip tokiai ateistiškai partijai – labai geras rezultatas, sakyčiau. Bet Dievas tarė: geriau jau viena Vilija Blinkevičiūtė atsivers, nei visi kiti socialdemokratai. Beveik taip ir atsitiko. Neišdegę socialiniai ir darbo reikalai = tepk slides į Briuselį.
Dar du atsivertėliai - Justas Paleckis ir Zigmantas Balčytis – politikoje niekada nieko nenuveikia, bet jei nebūtų mažutėliai, nepralystų taip aukštai iki „viršaus“. Štai jums, broliai ir seserys, viena iš didžiausių politikos alegorijų.
„Tvarkos ir teisingumo“ partiniams – Rolandui Paksui ir Juozui Imbrasui - apvaizda taip pat buvo gailestinga: už nuvertimą, už persekiojimus, už pogromus, už nukryžiavimus jie sulaukė malonės. Dabar jau Europa turės ką vartyt.
Kadangi mes visi suprantame, kokie tai kandidatai, pagerbkite juos visiška tyla per amžius.
Sunku kalbėti apie Lenkų rinkimų akciją jos neįžeidžiant (šiais laikais žmonės kiekviename žodyje regi įžeidimą), bet išankstiniai partijos vado pareiškimai, kad Europos Parlamente bus ginama krikščionybė, trenkia supelijusiais viduramžiais ir mažų mažiausiai – religijos ir politikos supainiojimu. Jei šios partijos atstovas gins krikščionybę, nelabai aišku, ką tai bendra turi su Lietuva? Demokratija?
Lenkų atsakymas: krikščionybė yra Europos pagrindas. O Jėzau, kokia nesąmonė...
Kitas - stačiatikiams cerkves statantis milijonierius iš Rusijos (bet Lietuvos pilietis), darbietis Viktoras Uspaskichas! Džiaukitės, briuselietės. Jums krizė tuoj baigsis.
Tiesa, ponas Viktoras žada parodyti Europai, kaip neteisingai jį baudžia Lietuva. Kokia čia korupcija ir t.t.
Žinoma, prieš norint ką nors pasakyti Europai, V.Uspaskichui dar reikės išmokti kalbėti angliškai. Kol taip atsitiks, kadencija ir baigsis.
Tačiau šis mandatas – tarsi Kristaus prisilietimas: ir kaltės bus atleistos, ir vieta rojuje garantuota.
Liberalų sąjūdis į Europos Parlamentą išsiųs pasaulietį ir nežinia kuo tikintį Leonidą Donskį. Gal čia ir nieko blogo – gana jau to religinio ir nacionalistinio angažuotumo (pasakiau kaip koks L.Donskis!). Šis intelektualas gan neblogai išmano reklamos ir televizijos galią – pagarba kolegai filosofui (visi išminties mylėtojai vienodi). Bet kaip žmogus, šiek tiek išmanantis filosofiją, jis turėtų suprasti, kad tas, kas renkasi žagrenį vietoj valdžios, niekada nedarys atvirkščiai. O čia - atvirkščiai.
Tad ar tarp jų yra Judas? Ne, atsakau. Nes kai Judas išdavė Jėzų, jis labai gailėjosi, ir kai kas sako – vėliau pasikorė. Kai europarlamentaras išduoda Lietuvą, jis visai nesigaili. Jis ilgai ir laimingai gyvena.
Kaip tokį pavadinti – vienas Dievas težino.