Ketvirtadienį, po susitikimo su premjeru Andriumi Kubiliumi, E.
Bakeris žurnalistams sakė, kad Lietuvoje žydams priklausančio
turto grąžinimo klausimas yra užsitęsęs, keliantis nusivylimą. Tuo
tarpu 113 mln. litų suma, prilygstanti tik esą trečdaliui turto
vertės, taip pat yra per maža.
„Dabartinis Vyriausybės pasiūlymas mūsų netenkina. (...)
Kompensacijos suma yra per maža ir vėluojanti. Nebūtų per vėlu,
jeigu įstatymas būtų pradėtas įgyvendinti rytoj, tačiau pinigus
ketinama mokėti tik po trejų metų. (...) Kitose šalyse
kompensacijos nebuvo mažesnės negu nekilnojamojo turto vertė", -
sakė Amerikos žydų komiteto tarptautinių reikalų direktorius.
E.Bakeris įvertino Vyriausybės vadovą A.Kubilių kaip
supratingą žmogų, su kuriuo galima atvirai kalbėtis šiuo klausimu.
E.Bakeris išreiškė viltį, kad dabartinės Vyriausybės veiksmai
paspartins turto grąžinimą.
Pasak A.Kubiliaus, ketvirtadienį Vyriausybėje numatytas
svarstyti žydų visuomeninio turto grąžinimo įstatymo projektas,
pagal kurį per dešimt metų žydams būtų išmokėta 113 mln. litų, yra
diskutuotinas. A.Kubilius vylėsi, kad įstatymą pavyks priimti
rudenį, o pinigai mokėti bus pradėti Lietuvai atsigavus po
sunkmečio.
„Kompensacija turėtų būti pradėta mokėti tada, kai Lietuva
atsigaus po ekonominės ir finansinės krizės. Norėčiau, kad mūsų
siūlomą sprendimą priimtume, todėl, kad mums yra reikalingas toks
sprendimas, o ne todėl, kad kažkas, kad ir iš labai didelių ir
stiprių organizacijų ar šalių, to iš mūsų reikalauja. Dar kartą
pakartosiu - šitas sprendimas reikalingas Lietuvai, Lietuvos
žmonėms, kad ant mūsų sąžinės negulėtų neišspręsto teisingumo
reikalas", - kalbėjo A.Kubilius.
ELTA primena, kad šią savaitę 25 Jungtinų Valstijų Kongreso
nariai savo laiškuose ragina Lietuvą ir Lenkiją šiais metais
priimti įstatymus dėl karo metais iš žydų atimto turto grąžinimo.
Demokratų partijos atstovas Atstovų Rūmuose Robertas Wexleris ir dar 24 kongresmenai Lietuvos ministrui
pirmininkui Andriui Kubiliui bei Lenkijos premjerui Donaldui Tuskui nusiųstuose laiškuose ragina imtis veiksmų
artimiausiomis dienomis, kai Čekijos sostinėje Prahoje birželio
26-30 dienomis vyks konferencija apie holokausto metu iš žydų
atimtą turtą.
„Manome, kad Prahos konferencija - paskutinė ir geriausia
galimybė išspręsti holokausto klausimus, kol dar gyvi žmonės,
išgyvenę holokaustą", - laiške rašo R. Vexleris.
Jis paragino Lietuvą ir Lenkiją „viešai dar kartą įsipareigoti
pateikti, priimti ir įgyvendinti įstatymą dėl teisingo ir sąžiningo
turto grąžinimo", kad tie, kurie nacių ar komunistų valdymo laikais
neteko turto, sulauktų „bent nedidelės teisingumo dalelės savo
gyvenime".
Floridos valstijai atstovaujantis R. Veksleris, kuris taip pat
yra JAV Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto narys ir Europos
pakomitečio pirmininkas, bus JAV delegacijos, vyksiančios į Prahos
konferenciją, narys.
Teisingumo ministerijos parengtame projekte siūloma 2011-2021
metais žydams išmokėti 113 mln. litų kompensaciją. Teisingumo
ministras Remigijus Šimašius sako manąs, kad siūloma 113 milijonų
litų kompensacija už negrąžintą žydų nekilnojamąjį turtą yra
pagrįsto dydžio, bet pradėti mokėti šiuos pinigus nuo 2011 metų
siūlo tik tuo atveju, jei Lietuvos ekonomikos augimas bus
teigiamas.
Pasak jo, dėl kompensacijų už žydų turtą turi būti priimtas
politinis sprendimas, kuriam pritartų ne tik Vyriausybė, Seimas,
valdančioji koalicija, bet ir opozicinės partijos.
„Šis klausimas bent 10 metų buvo ministerijų koridoriuose. Ši
suma (113 mln. litų. - ELTA) yra mažiausia iš tų, kurios yra
diskutuojamos (...). Mano asmeniniu požiūriu, ji yra labai
pagrįsta, jei bus priimtas toks politinis sprendimas", - yra sakęs
R. Šimašius.
Izraelio spauda dar 2005-aisiais pranešė, kad Amerikos žydai
pradėjo naują kampaniją, kurios tikslas - spausti Rytų Europos
valstybes, įskaitant Lietuvą, vykdyti savo įsipareigojimus ir
išmokėti kompensacijas holokaustą išgyvenusiems žydams bei
sugrąžinti pavogtą turtą šeimoms, kurios žuvo nuo nacių rankos.
Dienraštis „Haaretz" citavo vieną žydų lyderių, kuris šį
žingsnį pavadino „paskutine kampanija" siekiant, kad šios šalys,
dauguma kurių priklauso posovietiniam blokui, šiai problemai skirtų
daugiau dėmesio.
„Šios šalys vengė vykdyti savo pažadus dėl įvairiausių
pasiteisinimų, o kai kurios vyriausybės net atmetė mūsų
pakartotinius bandymus priversti juos veikti", - sakė Pasaulio žydų
kongreso vadovas. Anot jo, šis klausimas dabar yra ypač skubus,
kadangi sulig kiekviena diena mažėja holokaustą išgyvenusių žmonių.
Tarp sąraše esančių valstybių yra Lietuva, Lenkija, Rumunija,
Vengrija, Ukraina, Slovakija ir Baltarusija.
2005-aisiais žydų bendruomenė buvo įteikusi Vyriausybei
grąžintino turto sąrašą, kuriame buvo 438 pastatai. Tačiau
Vyriausybė tuomet pareiškė, kad yra pasiruošusi pripažinti žydų
bendruomenės pretenzijas tik į 156 sąraše nurodytus objektus.